APIE VAIKYSTĘ IR PAUGLYSTĘ
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Justinas papasakojo, jog gimė Vilniaus gatvės Biržų ligoninėje.
– Gimiau jau senas vaikas, – juokavo Justinas. Ir aiškino: – Mažas augau kaime, kur nebuvo nė vieno vaiko, tad net sodybos medžiai turėjo savo vardus. Jau Biržuose gyvenant visi kiemo vaikai matėme, kad pasaulis didelis. Stebėdavome ir žvaigždes. Mokykloje buvau dviveidis. Mokiausi gerai, tad galvojau, jog galiu daryti, ką noriu.
KNYGA PAKVIETĖ KELIAUTI
Justinui labiausiai patiko lietuvių kalbos pamokos. Mokytoja Virginija Kalvanaitė puikiai pasakodavo apie Kamiu, Kafkos ir kitų rašytojų romanus.
– Literatūros pamokos mokykloje man buvo šventė, – sakė Justinas ir dėkojo į jo knygos pristatymą atėjusiai mokytojai.
Tačiau didžiausią įtaką tolimesniam gyvenimui padarė anglų kalbos mokytojo Povilo Gasiulio pasiūlyta perskaityti Džeko Keruako knyga „Kelyje“.
– Šią knygą suvalgiau ir prasidėjo keruakiškas gyvenimas, – vaizdžiai prisiminė Justinas.
KNYGOS ŠAUKIA KELIAUTI
Dar mažas vaikas jis gavo dovanų „Mažąjį pasaulio atlasą“. Ir vartydamas jį svajojo apie tuomet tokius tolimus kraštus kaip Iranas, Sirija, Namibija, Meksika, Kolumbija… Traukė Stambulas, Damaskas, Kandaharas… Būdamas aštuonerių galėjo mintinai išvardyti viso pasaulio sostines. Mažiau žinomas buvo Afrikos žemynas. Minėta Džeko Keruako knyga „Kelyje“ kuriam laikui tapo gyvenimo būdo vadovėliu. Ėmė tranzuoti. Iš pradžių – po Europą.
– 2002 metais su drauge iš Biržų, nusipirkę du blokus cigarečių, išvažiavome į Europą, – prisiminė keliautojas. – Kelionėje buvo tamsių potyrių. Net po tiltais teko nakvoti.
Po to Justinas nusibeldė į Maroką, Siriją, Turkiją, Iraną, Azerbaidžaną… Knygos Justiną užveda. Kviečia į keliones.
– Knygos man tai, kas skatina blaškytis po Žemės rutulį, – prisipažino keliautojas.
KNYGOS PADEDA PAŽINTI PASAULĮ
Netyčia atsidūręs Indijoje Justinas dėkojo aukštesnėms jėgoms, kad buvo perskaitęs garsųjį Gregory Davido romaną „Šantaramas“. Tai padėjo ne tik suprasti Indijos kultūrą, bet tiesiog – išgyventi.
– Dabar knygas skaitau dėl gido darbo. Pavyzdžiui, Tahiro Shaho romanas „Kalifo rūmai“ mano keliones praturtino tiek man pačiam, tiek keliautojams, – „Biržiečių žodžiui“ sakė Justinas. Jo manymu, knygos žavios tuo, kad gali sukurti įspūdingą kelionę net ir neišeinant iš namų. Tačiau pats geriausias dalykas – po perskaitytos knygos leistis į kelią.
PARAŠĖ NE KELIONIŲ VADOVĄ, O – ROMANĄ
Renginio vedėja Rita klausė, kodėl Justinas su bendraautore Aušrine Šėmiene parašė romaną, o ne kelionių vadovą.
– Kelionių vadovas būtų įstatęs į rėmus, apribojęs, o romanas, nors jame yra daug tikrų personažų ir įvykių suteikė daug laisvės, – paaiškino Justinas.
Knyga „Virš dviejų pasaulių“ buvo išleista 2025 metais, o pradėta rašyti 2016 metais. Tada viename renginyje Antalijoje Justinas pamatė prie staliuko sėdinčią moterį. Priėjo prie jos ir paklausė: ar tik ji nebus lietuvė? Tai buvo žurnalistė Aušrinė Šėmienė, rašiusi kelionių įspūdžius.
– Sutarėme, kad rašysime bendrą knygą. Nors tarp mudviejų 25 metų amžiaus skirtumas, skirtingi rašymo stiliai, bet sutilpome į knygą. Aušrinė literatūriškai, daugiau kinematografiškai aprašė kai kurias mano asmenines patirtis, o aš parašiau knygos gabalus apie narkotikus, prostitutes… – apie knygos kūrimą pasakojo Justinas.
Kelionių vadovais Turkijoje dirbę lietuviai – žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė Aušrinė Šėmienė ir gidas, muzikantas Justinas Simanavičius savo asmenines patirtis pavertė smagiu romanu. Tai – nuotykiai ir humoras, su skaudžiomis meilės istorijomis, paslaptimis. Knygoje daug istorinių faktų, kurie turėtų patikti keliautojams, mėgstantiems kaitrią Turkijos saulę.
– Tie, kas buvome Turkijoje, tai ją matėme gražią, žydrą. Ir aš tokią Turkiją mačiau. Tačiau pradėjusi skaityti tavo knygą iš pradžių pasipiktinau. Vėliau įtraukė, – prisipažino romaną jau perskaičiusi renginio vedėja Rita.
Justinas nusijuokė, nes rašydami knygą jiedu su Aušrine tokio įspūdžio ir tikėjosi.
KNYGOS KELIAS IKI SKAITYTOJO
Kelerius metus rašyta knyga buvo atmesta gal penkių leidyklų. Ir pagaliau sutiko atspausdinti BALTO leidybos namai. Leidėjai rizikavo. Sakė: arba bus blogai, arba gerai.
– Ir pernai atsidūrė net ketvirtoje vietoje tarp skaitomiausių metų knygų, – pasigyrė Justinas. Ir stebėjosi, kad į jo knygos pristatymą atėjo kone šimtas biržiečių. – Tikėjausi, kad ateis gal šeši biržiečiai, tada atsinešiau šešias knygas, kurias dar prieš renginio pradžią pardaviau. Tačiau knygą galima įsigyti internetu knygos.lt
Romanas „Virš abiejų pasaulių“ buvo pristatytas Vilniaus Katedros aikštėje, Vilniaus knygų mugėje, Anykščiuose, Palangoje…
Knyga pristatoma išradingai. Su vaizdais ir muzika. Kelios dainos knygos pristatyme yra įdėtos iš muzikos albumo „Our Asylum“ – „Mūsų prieglobstis/beprotnamis“. O kaip kitaip?! Juk Justinas dar ir muzikantas.
DVIEJŲ MUZIKANTŲ KŪRINYS
Muzikos albumą „Our Asylum“ prieš kelius metus sukūrė Justinas Simanavičius kartu su biržiečiu muzikos prodiuseriu Alvidu Kavaliausku. Albume – 9 dainų kelionė nuo žmonijos atsiradimo iki jos išnykimo. Tai tarsi muzikinė filosofija, kurią kiekvienas priima ir supranta skirtingai.
– Albumo pavadinimas atitinka dabartinio pasaulio tikrovę. Atspindi išprotėjusį pasaulį, kuris yra ir prieglobstis, ir beprotnamis, – sakė Justinas. Ir apibūdino, jog jo kuriamos muzikos žanras – ezoterinė pop muzika.
Albumas kelerius metus gulėjęs stalčiuje, kol sulaukė savo valandos. Kai kurios dainos iš albumo lydi ne tik knygos pristatymą, tačiau albume esančias dainas girdėjo Islandijos „Trolli FM“ bei Graikijos Atėnų „Best FM“ radijo stočių klausytojai. Lietuvoje „Opus 3“ radijo stotis didžiąją dalį dainų įtraukė į savo grojaraštį. Muzikos albumą iliustravo iš Biržų kilusi ir Londone gyvenanti menininkė Rasa Warg.
– Jos darbų braižas labiausiai atitinka albumo garsinį stilių. Muzika su menininkės darbais tarsi atgyja ir tęsiasi, – įsitikinęs Justinas – dueto „Justinus x Cloudkey“ narys.
KAIP STAMBULAS TAPO PIRMAISIAIS NAMAIS
Nors Justinas – biržietis, bet jį paviliojo Turkija. Kaip?
– Turkija – ne tik šalies pavadinimas žemėlapyje. Tai – jausmas, – tikino šią šalį pamilęs Justinas. Mat Turkija pilna energijos. Ši šalis gyvena kontrastų ritmu: nuo snieguotų kalnų žiemą iki šiltos Viduržemio jūros. Nuo religingo Vano miesto ramybės iki dinamiško ir triukšmingo Izmiro. Stambulas visada šiek tiek chaotiškas, bet kartu ir kerintis. Ten susitinka Rytai ir Vakarai, senovė ir modernumas, garsas ir tyla, šviesa ir šešėlis.
– Kad ir kur nuvykčiau, stengsiuosi susitapatinti su vieta, – pasakojo keliautojas ir kelionių gidas Justinas. – Moku lietuvių, anglų, ispanų, turkų ir rusų kalbas. Todėl šalys, kuriose galiu kalbėti vietine kalba, atsiveria man kur kas greičiau ir su daugiau spalvų. Kalba tampa tarsi raktas: ji leidžia ne tik bendrauti, bet pajusti gyvenimo ritmą, suprasti humorą, papročius.
– Sunku buvo išmokti turkų kalbą, bet kai ką nors myli, tai ir įstengi, – prisiminė kalbos mokslus Justinas.
Dabar, jau dvylika metų Justinas Turkijoje dirba gidu.
SAVITAS GIDO DARBAS
Darbo netrūksta. Jau suplanuoti susitikimai su turistų grupėmis iki kitų metų vidurio.
– Aš dirbu visada. Domiuosi, skaitau, planuoju maršrutus. Nuolat bendrauju su būsimais ir buvusiais keliautojais. Mano kasdienybė yra tarsi nesibaigiantis pokalbis apie pasaulį, istorijas, patirtis, kurias žmonės atsineša ir kurias jie nori parsivežti iš kelionės. Dažnai pagaunu save, kad net po darbo valandų tikrinu vietas, ieškau, kas dar galėtų nustebinti, įkvėpti ar tiesiog suteikti keliautojui ramybės. Šiuo metu organizuoju privačius asmeninius turus Stambule, tad reikia išsiaiškinti su keliautojais, ką jie nori patirti megapolyje. Vieni trokšta istorijos ir nori gilintis į praeities sluoksnius, kiti ieško šiuolaikinio gyvenimo šurmulio, spalvų, kvapų, garsų. Yra žmonių, kurie atvyksta tik paragauti, tik pajusti skonį, bet kažkas turi visai kitokį norą – visiškai pasinerti, prisikasti iki pat pamatų. Mano darbas – atspėti, išklausyti, sudėlioti ir padaryti taip, kad kiekvienas turas būtų ne šiaip pasivaikščiojimas, bet gyvas miesto išgyvenimas. Mano kasdienybė yra tarsi nesibaigiantis pokalbis apie pasaulį, istorijas, patirtis, kurias žmonės gauna ir kurias jie nori parsivežti iš kelionės, – apie mylimą darbą pasakojo gidas.
NENUOBODUS GIDO DARBAS
Justinas ne juokais įsimylėjęs Turkiją ir savo darbą. Todėl ir kalba, kaip tikras įsimylėjėlis: – Kai dirbu mylimose vietose, tai tarsi būnu su mylimu žmogumi. Su kuriuo visada norisi būti kartu. Tada visos dienos nebūna vienodos. Netgi pačios nuobodžiausios turi savo mažus stebuklus ar netikėtumus. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie turus – nėra nė vieno vienodo, nes žmonės juk visada kiti ir labai skirtingi. Vieni trokšta pažinti istoriją, kiti – tiesiog patirti miesto pulsą, treti ieško savo vidinio ritmo, tylos ar skonio. Dirbdamas gidu supranti, kad viskas keičiasi, kad kiekviena kelionė, kiekviena istorija ir kiekviena sąveika yra savita. Gido darbas – tai nuolatinis mokymasis, nuolatinė stebėjimo, klausymo ir jausmų praktika. Kartais tai nuovargis, kartais – džiaugsmas, bet visada – gyvenimo intensyvumas… Turistai – tai mano svečiai.
Tačiau juk svečiai nebūna vienodi.
PRIEŠ KELIONES VERTA PASKAITYTI
Rita Justino klausė: ar visi turistai žino, jog Turkijos sostinė ne Stambulas, o – Ankara?
Vienas iš dešimties turistų vis dar mano, jog Stambulas yra sostinė. Todėl Justinas patarė, prieš keliaujant verta paskaityti apie Turkiją. Su turistais būna įvairių nuotykių. Kai kas pasiklysta, kai kas per daug alkoholio išgeria… Tad ekskursijos kartais pavyksta geriau, kartais nelabai. Atsitinka ir gražių, ir šlykščių istorijų.
– Visada noriu, kad man pačiam patiktų. Kiekvienas turi atrasti savo Turkiją. Turkijoje yra aštuoniasdešimt provincijų, ir kiekviena iš jų – savita. Yra vietų, kurios tarsi apkabina, suteikia ramybę ir jaukumą. Yra ir tokių vietų, kurios nustebina ar net išmuša iš pusiausvyros. Tai labai individualu. Tai, kas žavi vieną, gali kitą palikti abejingą. Kiekvienas Turkijos kampelis turi savo spalvą, garsą, kvapą. Tačiau yra vietų, kurias norisi saugoti kaip paslaptį, kaip mažus pasaulius, kuriuos atrandi tyliai, be žiūrovų. Yra vietų, kur akmenys dar mena dievų ir žmonių paslaptis, – užburiančiai apie Turkiją dėstė gidas.
PUIKIOS MEDICINOS PASLAUGOS
Į Turkiją atvykstama ne tik pailsėti, pasaulio pamatyti. Populiarus medicinos turizmas. Justinas ir šioje srityje turi darbo.
Pasak Justino, Turkija pasaulyje garsėja medicinos paslaugomis. Turkijos medikai gali persodinti ne tik kepenis, bet ir veidą… Justinas bendradarbiauja su Antalijos medikais.
– Antalija – pasaulio dantų tvarkymo sostinė, – odontologų paslaugas gyrė Justinas. Ir aiškino: – Antalijoje, kur gyvena apie 2 milijonus gyventojų, veikia 500 dantų tvarkymo klinikų. Turkijoje gera gydytis, nes nėra eilių, o paslaugos – aukščiausio lygio.
RELIGIJA ATSKIRTA NUO VALSTYBĖS
Skelbiama, kad Turkijoje – 95 procentai musulmonų. Tačiau taip nėra. Turkija – šalis, kur valstybė atskirta nuo religijos. Ir tikėjimai skirtingi. Priklauso iš kurio Turkijos krašto, kurios srities.
– Viskas susimaišę, kaip smilkalų ar cigarečių dūmai, – vaizdingai piešė Turkijos religinį ir pilietinį gyvenimą Justinas. Ir pasakojo, jog Turkijoje yra daug įvairių religijų pastatų.
Justinui ypač patinka Mevlevi ordino brolija – sufijų ordinas. Jis garsus dėl savo išskirtinės maldos praktikos šokti sukantis. Ši tradicija dabartinės Turkijos teritorijoje gyvuoja nuo XIV amžiaus. Dervišų sukimasis – rodo dvasinį kelią, kuriame žmogus atsiskiria nuo materialaus pasaulio ir ieško vidinės harmonijos. Dervišų ritualai turi ne tik išorinio grožio, bet ir gilią filosofinę prasmę. Ją galima pajusti net nepastebint visų detalių.
– Stambulas – tarsi filmas, kuriame susipynusi miesto istorija, ir žmonių kasdienybė, – negaili pagyrų biržietis miestui, kuris nurungė Biržus ir tapo pirmaisiais namais: – Stambule kiekvienas kampas, kiekvienas pastatas, kiekvienas vietinis žmogus ar miesto svečias gali būti scena. Stambule esi tiek žiūrovas, tiek dalyvis. Mat esi pasinėręs į miestą, kuris niekada nesustoja. Visada kviečia pažinti jo gilesnę sielą. Bosforo krantai alsuoja jūros kvapu, gatvėse sklinda turkiškos kavos ir baklavos aromatai, o senų kvartalų akmeninės gatvės slepia tylų praeities šnabždesį.
APIE TURKIJOS MOTERIS
Renginio vedėja Rita teiravosi: ar sunku Turkijoje gyventi moterims, ar sudėtingas jų gyvenimas?
– Visų žmonių – tiek vyrų, tiek moterų – gyvenimas sudėtingas, – filosofiškai pradėjo Justinas kalbą apie turkes. – Turkės moterys – stiprios. Ir valdingos. Juk šeimoje viską valdo vyriausia šeimos moteris. Valdo visus. Net tėvą. Jaunų turkių gyvenimas priklauso nuo šeimos, nuo kilmės regiono. Turkijoje yra regionų, kur moterų be čadros nesutiksi. O Stambule moterys – kaip bet kuriame Europos mieste. Turėjau dvi pažįstamas jaunas turkes iš vienos šeimos. Viena sesė vaikščiojo su hidžabu, po kita sesė – pusplikė, pilka bamba. Kai jos nueina į barą, tai ta su hidžabu geria viskį ir rūko, o ta pusplikė nei rūko, nei geria, ir dar vegetarė. Galima sakyti, kad abi keistuolės. O Turkijoje, apskritai, gera būti keistuoliu.
APIE MEILIŲ RŪŠIS
Rita pakreipė kalbą apie meilę, įsimylėjimus. Juk žinome, kad ir lietuvės yra ištekėjusios už turkų. Sėkmingai. Ir nesėkmingai.
– Yra meilė, kai įsimylima karštai, o vėliau karštis dingsta. Yra ir amžina meilė, kuri niekur nedingsta, – pasakojo Justinas. Ir aiškino, jog turkų vyrų meilė tarp iš moterų slavių ir balčių prasideda lyg išgėrus degtinės. O turkėms moterims tenka meilintis gėrimais su ledukais, užkandžiais, muzika ir liūdnomis dainomis apie meilę.
Turkijoje legali prostitucija. Tik – turkams. Viešnamių tinklo įkūrėja žinoma ir gerbiama Turkijoje moteris.
PABAIGOS ŽODIS
Taip Justinas knygą pristatė. Apie Turkiją papasakojo. Ir vėl į platų pasaulį išvažiavo. Kur daug veiklos ir judėjimo. Pasigyrė lyg ir antrą knygą jau parašęs.
– Mes iš Biržų juk ne pirštu daryti. Biržai yra rašytojų kraštas, – paaiškino naują aistrą kūrybai Justinas.
Ką gi, ką gi. Lauksime ir kitos knygos pristatymo. Tuo labiau, kad į rašytojų luomą pasukęs Justinas moka ne tik knygą parašyti, bet ir sumaniai ją pristatyti.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.