KREMTAME NE TUOS MOKSLUS?
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Užsiminėme, kad valdžios žmonės teoriškai viską lyg ir išmano. Iš tikrųjų, dabar mokytų žmonių, kaip niekada, labai daug. Tačiau tai nepadeda kurti geresnio ir teisingesnio pasaulio. Kodėl? Gal ne ta kryptimi nukreiptas mokslas? Gali būti. Juk būna, kad net du aukštuosius mokslus baigęs vyras ar moteris, nesugeba rišliai pasakyti ar be klaidų parašyti dviejų sakinių. Tačiau toks, su aukštuoju mokslu žmogus, įsitaisęs valdiškoje kėdėje, nepaklausys protingo patarimo. Ypač, jeigu patars mažesnio išsilavinimo žmogus. Kas tu toks, kad patarinėtum?! Diplomas kišenėje neleidžia nusileisti iš aukštumų į praktinio tikro gyvenimo žemumas?
– Gal ne diplomas kaltas, jeigu žmogus atsidūrė poste, kurio nėra vertas. Yra labai protingų ir mažai protingų, nors jie turi tuos pačius diplomus. Diplomas juk žmogui proto neįkrečia. Tik suteikia galimybę siekti proto aukštumų, – atsiliepė Stasys. Ir tęsė: – Manau, kad dabar valdymo reikalai prastėja, nes protingi žmonės nenori užimti svarbių postų valstybėje. Nes mato jog per daugelį metų valdžios institucijose prisodinta daug vidutinybių. Tokie žmonės į pareigas buvo susodinti pagal ištikimybę vienai ar kitai partijai. Gavo postą ir dėl giminystės…
Tačiau protingi žmonės juk galėtų padėtį pataisyti? Vienoje ar kitoje srityje įpūsti šviežio vėjo.
– Lengva pasakyti. Tiesiog protingas žmogus bijo atsidurti tarp kvailių. Arba tapsi balta varna, arba turėsi linksėti visiems viršininko sumanymams, – palingavo galvą bičiulis.
Stasio svarstymuose gal būti nemažai tiesos. Juk pasaulyje pastebimai daugėja kvailių, kurie klysta, bet neprisipažįsta klydę. Ir ką tu jiems?! Vienas pažįstamas, ne kartą netinkamai pasielgęs yra pasakęs: sukapokite mane į gabalėlius, aš nepasikeisiu! O mes norime pasaulį pakeisti!
PATOGU APSIMESTI KVAILIU?
Nuo pasaulio sutvėrimo mumyse tikrai slypi noras sukurti geresnį pasaulį. Tai yra vienintelė varomoji jėga, stumianti mus į priekį. Juk taip išradome ne tik ratą, bet pakilome į kosmosą. Kas trukdo ir toliau mums eiti taip vadinamu pažangos keliu?
– Aš laikausi savo. Protingi bijo eiti į valdžią, – neatlyžo Stasys. Ir aiškino: – Aš esu pastebėjęs, jog išmintingas, savo reikalų žinovas, atsidūręs aukštame valdžios poste, tiesiog „įjungia kvailį“. Gamtoje tai vadinama mimikrija. Mimikrija – reiškinys, kai organizmas savo spalva ir forma yra panašus į kitos rūšies organizmą arba negyvą daiktą, dėl ko jo gebėjimas išgyventi būna didesnis. Taip ir protingas žmogus, atsidūręs kitoje aplinkoje, sutampa su aplinka. Pradeda kalbėti tuščiais žodžiais. Sako sako, ir nieko nepasako. Bijo pasakyti tai, ką iš tikrųjų galvoja.
Gal geriau nieko nepasakyti, nei transliuoti kokias melagienas. Tačiau melagienų vis daugėja. Ir niekas nežino, kaip nuo jų atsiginti. Mat mes tas netikras žinias ne tik išgirstame, perskaitome, bet ir kitiems persakome. Nors patys tuo netikime, bet kiti, būna, paima, kaip tikrą pinigą. Taip pasaulis vis labiau tampa absurdo pasauliu?
NORINT STATYTI, REIKIA SUGRIAUTI?
Iš tiesų šių dienų pasaulyje daug beprasmybės. Pilna prieštaringų reiškinių, kurių neįmanoma paaiškinti sveiku protu. Kitaip sakant: dabartinis pasaulis – nesąmonė, kuri neturi aiškios prasmės?
– Jau girdime balsų, kad šį pasaulį reikia sugriausti. Tik jį sugriovus, galima pastatyti naują. Panašiai juk pasaulis atsigaudavo, lyg gamta po pavasarių, po pasaulinių karų, – svarstė Stasys. Ir guodėsi: – Gal Dievas neleis sunaikinti, nors ir netobulo, šio pasaulio?
Žinomas dalykas: mums reikia Dievo tik tada, kai ko nors patys negalime padaryti. Tačiau tikrasis Dievas dabar pastumtas į šalį netikrų dievų. Jie turi valdžią Rusijoje, Kinijoje, Šiaurės Korėjoje… Jau ir JAV prezidentas jaučiasi ne tik savo valstybės, bet ir pasaulio viešpačiu. Taip ir daugėja pasaulyje to sunkiai paaiškinamo absurdo.
– Gaila, bet neturime vieno tikslo, dėl kurio reikėtų labai stengtis, – apgailestavo bičiulis. – Dabar visi tik žiūrime reikalų savo kieme.
Kažin ar daugiau ko ir reikia? Juk nuo kiekvieno mūsų kiemo prasideda valstybė. Valstybė ribojosi su kitomis valstybėmis. Ir taip kiemas iškeliauja į platųjį pasaulį…
– Supratau, jog reikia žiūrėti, kad mūsų kiemuose piktžolės nevešėtų ir invaziniai šliužai nesiveistų, – priėjo prie išvados Stasys.
Panašu, kad kitokios išeities ir nėra. Reikia pasaulį keisti ne kažin kur už jūrų marių, o tuoj už savų namų durų.