Nelaimė
Dūmai išdavė pavojų
Paaiškėjo, kad gaisras kilo Laužadiškio kaimo teritorijoje esančiame miške. Į gaisravietę skubėjo Biržų ugniagesiai gelbėtojai, Kupreliškio, Nemunėlio Radviliškio, Kirdonių, Papilio ir Rokiškio rajono Pandėlio ugniagesių komandos.
Pasak ugniagesių ir miškininkų, tokie gaisrai yra pavojingiausi tuo, kad ugniai įsismelkus į gilesnius sluoksnius užsidega po miško paklote esančios durpės. Tuomet miško gaisras gali tapti tikru galvos skausmu – jį užgesinti būna labai sunku.
„Laimei, šiuo metu žemė dar nėra labai išsausėjusi, o vanduo yra visai arti paviršiaus, tad durpės neįsidegė. Gaisras per naktį praktiškai ir buvo užgesintas“, – sakė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Biržų regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Juozas Šuminas.
Pavojingiausi – nepastebimi židiniai
Pašnekovo duomenimis, šio gaisro metu išdegė apie 0,4 hektaro miško. Miškininkas atkreipia dėmesį, kad tokie gaisrai viduryje miško, toliau nuo kelių ir poilsiaviečių, savaime nekyla.
„Gali būti, kad čia buvo galimas netyčinis žmogaus įsikišimas – gal neatidžiai numesta nuorūka ar panašiai“, – apie galimą gaisro priežastį svarstė J. Šuminas.
Specialistas pridūrė, kad miškininkai, reaguodami į gaisrą, ėmėsi koordinuoti veiksmus. „Gaisrą gesino ugniagesiai, o mes ėmėmės koordinavimo savo kompetencijos ribose. Buvome nuvykę į gaisravietę naktį, bendravome su ugniagesiais, kurie gesinimo darbus jau buvo baigę, tačiau liko budėti per naktį“, – sakė J. Šuminas.
Naktinis budėjimas davė rezultatų
Biržų regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas pridūrė, kad miškininkai šeštadienio rytą taip pat buvo nuvykę į mišką, kuriame kilo gaisras, ir perėmė budėjimą iš ugniagesių.
„Šiuo metu gaisras yra užgesintas, mūsų matavimais, išdegė apie 0,4 hektaro miško paklotės. Yra apdegusių ir medžių“, – pastebėjo J. Šuminas.
Jis atkreipė dėmesį, kad palyginti greitą gaisro užgesinimą lėmė aukštai esantis gruntinis vanduo. Nors miško paklotė gerokai apdegė, apsvilo ir medžiai – degimo žymės kai kur matėsi net iki 2 metrų aukščio kamienuose.
Gamta šįkart padėjo
J. Šuminas primena, kad būnant miške niekada negalima atsipalaiduoti ir būtina atsargiai elgtis su ugnimi – nekūrenti laužų tam neskirtose vietose, nemėtyti nuorūkų, stiklinių indų ar butelių, nes gaisro pasekmės gali būti neprognozuojamos.
Juolab kad gaisravietes ugniagesiams labai sunku pasiekti – dažnai tiesiog neįmanoma fiziškai privažiuoti, o tai labai apsunkina gesinimą.
Aprašomą gaisrą taip pat teko gesinti pasinaudojant palankia aplinkybe – miške, po aukštos įtampos laidais, telkšo didžiulė bala. Jos vandenį ugniagesiai ir naudojo gaisrui malšinti.
J. Šuminas pripažįsta, kad jei toks gaisras kiltų vasarą, kai visos balos išdžiūvusios, o miško paklotė ypač sausa ir nėra paviršinio vandens, tik sausos durpės, gaisro nuostolius būtų sunku prognozuoti.
Gaisrams miškininkai pasiruošę
Ar miškininkai pasiruošę tokiems nenumatytiems ekstremaliems atvejams? „Taip, esame pasiruošę. Turime ir gaisrų gesinimui skirto inventoriaus, žmogiškieji ištekliai taip pat būtų pasitelkti – yra atsakingi darbuotojai, kurie būtų iškviečiami“, – patikino pašnekovas.
Miškininkas pažymėjo, kad Biržų rajone tikrai yra daugiau durpingų vietų. „Tiek pačioje Biržų girioje, ypač durpingas Šilų miškas. Šiemet tai pirmasis miško gaisras Biržų rajone. Pernai taip pat buvo kilęs vienas gaisras netoli Šukionių kaimo, Vabalninko seniūnijoje“, – sakė J. Šuminas.
Budrumas gali išgelbėti mišką
Miškų specialistas kviečia visuomenę nelikti abejingą ir, kilus įtarimams, kad miške gali būti gaisras, nedelsiant pranešti apie tai miškininkams arba bendruoju pagalbos telefonu.
„Yra buvę atvejų, kad žmonės informavo, jog važiuodami mišku pajuto dūmus. Vėliau paaiškėja, kad smilksta arba miško paklotė, arba durpės. Visada sakome, kad geriau tegul būna nepasitvirtinęs pranešimas, nei leiskime gaisrui įsiplieksti“, – sakė J. Šuminas.
I. Butkevičiūtės nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.