VAIKŠNORAS SIŪLO LIETUVĄ JAV KAIP BAZĘ PRIEŠ IRANĄ – 3000 KM TUŠČIO ORO, NULINĖ NAUDA
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras vėl blizgina batelius Vašingtonui. „Gali būti ir mūsų teritorijos suteikimas bombonešiams, naikintuvams, nes kai kurios šalys atsisakė, ir žinome, kurios“, – pareiškė jis LRT radijui kovo 5-ąją, kalbėdamas apie JAV operacijas prieš Iraną. Esą tai „aukštoji diplomatija“, o kariuomenė mielai parems, jei tik Vyriausybė duos ženklą.
Gražiai skamba, tiesa? Didysis vadas ant balto žirgo siūlo Lietuvą kaip strateginį partnerį. Tik bėda – tai ne strategija, o pigus vidaus rinkos piaras. Tuščias piaras, po kuriuo – nulis realios naudos.
FAKTAI, KURIŲ GENEROLAS, MATYT, NEPASKAIČIAVO
Atstumas nuo Vilniaus iki Teherano – beveik 2900–3100 km tiesia linija (skrydžio atstumas dar didesnis). JAV turi bazes Kuveite, Katare, Bahreine, JAE, Omane, Jordanijoje, Saudo Arabijoje – dažniausiai vos 200–1200 km nuo Irano sienų. Iš Lietuvos iki Irano – tas pats, kas iš Vidurio Europos ar dar toliau.
Logistika? Kosminės išlaidos. Tanklaiviai, lėktuvnešiai Persijos įlankoje ir artimos bazės – štai kur JAV smogia efektyviai. Lietuva? Per toli aviacijai, dronams ar bet kam operatyviniam. Teoriškai – gal oro uostas logistikai. Praktiškai – JAV net neprašys, nes kam? Artimi regiono partneriai jau viską suteikia.
Kariniu požiūriu Lietuva JAV naudinga Rytų flange, Ukrainos kontekste, NATO rytiniame flange – o ne Irano fronte. Tai elementari geografija, kurią supranta net eilinis karo analitikas. Bet ne – generolas Vaikšnoras renkasi gražius žodžius vietoj realybės.
O DABAR PATS ĮDOMUMAS: KUR GENEROLAS ŽIŪRI, KAI KALBA APIE „PAGALBĄ“?
Užuot rūpinęsis Lietuvos nacionaliniu saugumu, mobilizaciniais resursais, jų aprūpinimu, parengimu ir apginklavimu, jis žaidžia tarptautinį cirką.
Oro erdvės saugumas? Prieš dronus – nieko. Prieš balionus – nieko. JAV ir Persijos įlankos šalys jau derasi dėl „Shahed“ naikintuvų perėmėjų pirkimo, o mes? Toliau – konferencijos dėl konferencijų, pasitarimai dėl pasitarimų, planai dėl planų…
Gražūs dokumentai, spalvotos strategijos, „PowerPoint“ prezentacijos – o realių, apčiuopiamų veiksmų? Nė vieno.
KOL KARIUOMENĖS VADAS DALIJA PAŽADUS SVETIMIEMS…
Nei investicijų į savo gynybinę pramonę. Nei rimtų užsakymų. Nei „šachedų“ gamybos planų. Biurokratija stringa, įsigijimai vėluoja, o generolas užsiima „aukštąja diplomatija“ su Iranu, kurio Lietuva net nepasiektų be degalų papildymo pusiaukelėje.
Matant tokį kontrastą, tiesiog graudu. Kol kariuomenės vadas dalija pažadus svetimiems, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos kariai ir rezervistai laukia realių ginklų, o ne popierinių strategijų. O Lietuvos ginklų pramonė laukia realių užsakymų. Kol jis siūlo teritoriją bombonešiams už 3000 km, mūsų pačių dangus lieka atviras bet kokiam dronui iš rytų.
METAS NUO PR PEREITI PRIE DARBO
Liaukitės blizginę akis amerikiečiams tuščiais pažadais. Susirūpinkite Lietuvos gynybos realybe – mobilizacija, oro gynybos spragomis, ginkluote ir pramone. Nes jei vieną dieną prireiks ginti ne Iraną, o mūsų pačių teritoriją, tuomet tie gražūs žodžiai apie „pagalbą JAV“ skambės kaip karčiausia ironija.
Lietuva nėra JAV atliekama bazė tolimiems žaidimams. Lietuva – tai šalis, kuri pirmiausia turi apsiginti pati. Laikas generolui ir politikams tai prisiminti. Kol dar ne vėlu.