Mes dažnai skęstame tauškaluose. Mat kai kurie dalykai tarsi atrodo reikšmingi. Tokie svarbūs, kad juos reikia nedelsiant aptarti. Tačiau atsigręžus į vakardieną, pamatai, kad nevertėjo burnos aušinti. Juk ir šiandien vėl tas pat, kaip vakar. Gali pradėti kalbas iš naujo?! Nors, visuomet sveikiausia – patylėti. Tik gyvename nuolatiniame triukšme. Miestuose dieną naktį kažkas juda, burzgia... Namuose nuolat veikia radijas ar televizorius. Kažin ar kas jų įdėmiai klauso? Mudu su bičiuliu Stasiu stengiamės nesivelti į labai karštų įvykių aptarimus. Užeina net noras patylėti. Tik ne visada pavyksta.
TUŠČIAS REIKALAS
Į labai rimtas kalbas nesileidžiame dėl paprastų priežasčių. Pavyzdžiui, jaunystėje su bičiuliu galėjome iki paryčių kalbėti apie pasaulio pertvarką. Aptarti skaitytas knygas, matytus filmus, klausytis muzikos iš juostinio magnetofono… Dabar – nebe tie laikai. Ir sveikata nebeleidžia naktinėti.
– Svarbiausia – atėjome į protą. Pamatėme, kad mūsų išmintis Dangaus neveikia. Dabar pasaulis ausis ištempęs klauso, ką pasakys ar padarys Trampas. Kasdien dar skaičiuojame, kiek dronų su sprogmenimis į ukrainiečių namus paleido Putinas, kiek pražudė nekaltų žmonių. Galėtume aptarinėti. Bet nuo to juk galvas pradeda skaudėti, – ranka numojo į pasaulio įvykių aptarimą Stasys. Tačiau prisipažino, kad būna dienų, kai niekaip nepavyksta patylėti. Imame galvoti apie kitus, kad nereikėtų galvoti apie save. Taip atsikratome galimai mus užpulsiančio nerimo ar streso.
Stresas – dalykas rimtas. Tai medicininis terminas. O juk šiandien rimčiau už baisias ligas – komunikacija. Pasirodo, ji – daugelio mūsų valstybės bėdų kaltininkė.
KAS JI TOKIA?
Komunikacija nėra nei virusas, nei bakterija, nei skraidančioji lėkštė. Komunikacija lotyniškai reiškia pranešimą. Plačiau – tai įvairios bendravimo, ryšių, susisiekimo, keitimosi patirtimi, mintimis, žiniomis, išgyvenimais reikalai. Yra net komunikacijos mokslas.
– Tai kodėl mūsų politikai nesimoko?! Amžinai vieni kitus kaltina dėl blogos komunikacijos, – stebėjosi Stasys.
Komunikacija nėra paprastas dalykas. Ji – įvairialypė. Išreiškiama ne tik žodžiais, bet ir gestais, laikysena… Yra net kelios komunikacijos rūšys. Viena iš jų – grupinė. Kai bendrauja bendro tikslo siekiantys asmenys ir daro vienas kitam norimą įtaką.
– O kaip vadinasi komunikacija, kai du svarbūs valstybės asmenys televizijos kamerų akivaizdoje vedami į slėptuvę pasikavoti, o šalies piliečiams apie iškilusią grėsmę nė mur-mur? – pasišaipė pašnekovas. Ir klausė: – Gal tai nauja komunikacijos rūšis – droninė?
Pasak komunikacijos žinovų, pranešimas apie į Lietuvą atskridusį droną turėjo būti masinė komunikacija. Tokia komunikacija visuomenei pranešama apie svarbius įvykius. Valdžia tvirtina, kad šiuo atveju atskridęs dronas valstybei rimto pavojaus nekėlė. Gali būti. Kam tada į orą NATO naikintuvus pakėlė? Kodėl du svarbiausi valstybės žmonės turėjo pasislėpti?
– Blogai, kai per daug liežuvius laidome. Blogai, kai mekename, nieko dorai nepasakome, – priėjo prie išvados Stasys.
SUBLIZGĖJO MOKSLO REIKALAI
Sena pasaka: blogos naujienos turi didesnę paklausą nei geros. Yra įvairių aiškinimų, kodėl taip yra. Tik šį kartą ne apie tai. Netyla kalbos dėl šiųmečių abitūros egzaminų rezultatų. Gera naujiena: Lietuva netikėtai šovė į neregėtas mokslo aukštumas! Tapo šimtukininkų valstybe. Atsitiko paprastas dalykas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija abiturientams prie šiemečių egzaminų rezultatų pridėjo po 10 taškų. Visiems, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminus. Nepridėjo taškų ir tiems, kurie už egzaminus patys, be valdžios dovanotų taškų, gavo šimtukus. Išėjo įdomiai: 100+ 10=100! Valdžia giriasi, kad taip keliems tūkstančiams abiturientų, neišlaikiusiems egzaminų, atvėrė kelią į aukštąsias mokyklas.
– Panašu į tai, kad valdžia prisidirbo ir su tais 10 dovanotų taškų tą reikalą pabandė, kad nesmirdėtų, užkapstyti, – nuomonę pasakė Stasys.
Panašu, kad taip valdžia abiturientams atsilygino už tai, kad jie mokėsi pagal naujas programas be vadovėlių, kad buvo varomi iš proto įvairiomis reformomis. Ir ką dabar turime? Geresnius rezultatus! Po valdiškų taškų dovanos už matematikos egzaminą šimtukais išlaikiusių egzaminą padaugėjo bene dešimt kartų, o už istorijos egzaminą – net šimtą kartų.
– Tad dabar liko nuskriausti tie, kurie be valdžios malonės buvo gavę 100 balų? – klausė Stasys. Ir svarstė: – Už 10 taškų valdžia nusipirko laikiną ramybę. Ir uždavė galvosūkį universitetams: kaip atskirti, kur tikras šimtukininkas, o kur – ministerijos padirbtas?
PABAIGA
Tiek šiam kartui. Buvom sakę, kad bandysime tuščiai netaukšti. Nepavyko. Gal kitą kartą ateis protų nušvitimas. Kas žino. Niekas nieko juk dorai nežino.