Kai kurie žmonių elgesio žinovai šiais neramiais laikais pataria kuo mažiau klausytis radijo, žiūrėti televiziją. Geriau pabūti gamtoje, nueiti į smagų koncertą ar žiūrėti filmą su laiminga pabaiga. Kiti patarėjai sako, jog neramių žinių klausytis reikia ausis ištempus ir ruoštis blogiausiems atvejams. Kai esi pasiruošęs, nors ir tvanui, niekas jokių baimių neįvarys. Tik kažin ar įmanoma viskam pasirengti. Mat būna, kad kažko trūksta, tik nežinai ko. Tad gyvenime ne viskas taip paprasta, nors atrodo, kad paprasta.
GERIAUSIA, KAI NĖRA BĖDŲ?
Mudu su bičiuliu Stasiu svarstėme, jog gerai būtų, jeigu taip vadinamų problemų nebūtų. Jeigu jų nebūtų, nereikėtų jų spręsti. Gyventume kaip pasakoje ar Rojuje. Nors žinome, kad ir tame Rojuje Adomo su Ieva tykojo pavojai. Tad gyvename tokiame pasaulyje, kur nėra pieno upių su kisieliaus krantais.
– Pasaulis, nors nėra tobulas, bet sumaniai sutvertas, – pasakė Stasys. Ir filosofiškai pastebėjo: – Štai žiemą beveik nėra bakterijų, todėl neauga ir vaistažolės, kuriomis nuo ligų galėtume gydytis. Žiemą medžiai būna numetę lapus, nes nėra karščių ir mums nereikia pavėsio. Vasarą pavėsių jau turėsime. Viskas po šia Saule vienaip ar kitaip yra susiję.
Išeitų, jog gamta mumis nuoširdžiai rūpinasi. Tad jeigu atsiranda kokių nors bėdų, vadinasi, mes patys jas susikuriame. Jeigu jau jų įsitaisėme, nereikia jų vadinti didelėmis ar neįveikiamomis. Geriau sakyti: anokia čia bėda! Imtis su ja dorotis. Kai susitvarkysime, pajusime pergalės džiaugsmą.
DŽIAUGSMAS NEGALI BŪTI AMŽINAS
Aišku, kaip dieną, kad nuolat negalime būti pilni džiugesio. Negalime kiekvieną dieną būti laimingi. Juk tada nepatirsime tikro gyvenimo. Nesužinosime, kas yra nerimas, liūdesys, nusivylimai, netektys, nelaimės…
– Esu matęs, kaip kai kurie politikai pasijunta prastai, kai jų neišrenka ir taip netenka visuomenės dėmesio. Jie būna sutrikę , – gyvenimo matymu pasidalino Stasys. Ir tęsė pastebėjimus: – Panašiai pasijunta ir žmogus, kai jį, iki šiol beveik nepastebėtą, išstumia į scenos vidurį. Teikia gėlių, dovanų, sako pelnytas ir nepelnytas pagyras. Taip dažnai atsitinka per jubiliejus. Tačiau šventė baigiasi ir žmogus vėl sau ramiai gyvena. Iki kito panašaus košmaro.
Visi esame skirtingi. Vieni trokšta dėmesio, o kiti nori likti nepastebėti. Ką daryti, kai papuoli į nepatogią padėtį? Reikia pabandyti tokia padėtimi pasidžiaugti. Juk liaudies išmintis sako, jog nėra padėties be išeitis. Kiekviena patirtis gyvenimą padaro turtingesnį, spalvingesnį. Tad nėra ko verkti, kad kažkur dingo vakarykštis džiaugsmas. Bus tų džiaugsmų!
GERAS PAGALBININKAS – HUMORAS
Žinome, jog kai kuriais kritiniais atvejais padeda humoras. Net tada, kai kas nors bando pažeminti, galima apsiginti humoru. Turintieji gerą humoro jausmą praktiškai yra neįveikiami. Tvirtinama, kad geras humoro jausmas padeda išsivaduoti iš nerimo, baimių, kitokių gyvenimo negandų.
– Tačiau ne visi žmonės turi tą humoro jausmą, – pasakė Stasys. – Juk būna, kad ne visi vienokius ar kitokius pajuokavimas supranta. Sakoma, kad kvailiai bet kokį humorą priima labai rimtai. Tokie žmonės gali įsižeisti, supykti.
Kad išvengtume bėdų dėl humoro, visada geriausia pasijuokti iš savęs, o ne iš kitų. Ne pro šalį nuolat būti pasiruošus tapti klounu.
– Kažkur skaičiau patarimą, jog į gyvenimą negalima žiūrėti rimtai, kadangi niekada iš jo neišeisi gyvas, – pokalbį apie humorą apibendrino Stasys.
Taip su bičiuliu baigėme trumpą pašnekesį apie gyvenimą, kuris yra margesnis net už genį. Toks jau tas gyvenimas – ne vien baltas ar juodas.