„Jonas Strielkūnas mylėjo Vabalninką, o Vabalninkas – Joną Strielkūną“,- tokiais paprastais, bet giliais žodžiais popietę žymiam kraštiečiui poetui atminti pradėjo bibliotekininkė Vilma Šulnienė. Tądien Vabalninko bibliotekoje pristatyta atsiminimų knyga apie J. Strielkūną, tokiu pačiu pavadinimu, kaip ir viena iš jo eilėraščių rinktinių „Trečias brolis“. Ta proga savo fotografijų parodą pristatė ir šukionietis Stanislovas Vadapolas.
Kultūros taryba nesusidomėjo
Knygos sudarytojas, literatas, žurnalistas, muziejininkas Alfas Pakėnas pasakojo, kad leidinį, kurio tiražas vos 400 egzempliorių, išleido asmeninėmis lėšomis.
„Trejus metus rašiau projektus, kad gautume finansavimą, bet Kultūros taryba nesusidomėjo. Nesupranta, matyt, ką reiškia tikra, aukšto lygio poezija ir ypač eilėraštis „Lietuva“, kurį poetas sukūrė būdamas dar visai jaunutis, dvidešimt septynerių metų“,- nusivylimo neslėpė A. Pakėnas, aiškinęs, kad sudaryti knygą yra kur kas sunkiau nei ją pačiam parašyti.
Laikui nepavaldi poezija
Pasak jo, knygoje sudėti 27 autorių apie J. Strielkūną atsiminimai, o jos viršelį puošia pačties J. Strielkūno fotografija dar iš tų laikų, kai tik baigęs mokslus dirbo vieno Vabalninko laikraščio redakcijoje.
„Trečias brolis: atsiminimai apie Joną Strielkūną“ – tai šeštoji A. Pakėno atsiminimų žanro knyga. „Kodėl būtent pasirinktas J. Strielkūnas, pacituosiu poeto Algimanto Mikutos žodžius: „Kokia valdžia bebūtų, ar raudona, ar mėlyna, ar žalia, Strielkūno eilėraščiai išliks visada“. Yra sakančių, kad jis – antrasis po Henriko Radausko ir tai tiesa. J. Strielkūnas – imadžinistas, eina į skaitytoją vaizdu, metafora. Jis – vaizdo kūrėjas“,- tikino A. Pakėnas.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/