„Pažiūrėkite, kaip mes „smagiai“ gyvename: langai kiauri, durys neužsirakina, o į tualetą kaskart eidamas rizikuoji peršalti“,- pasakodama rodė Vabalninko socialinio bendrabučio gyventoja Deimantė Sadauskienė, siūlydama bent savaitę tokiame būste pagyventi rajono valdžios atstovams. Ta pati situacija ir kai kuriuose Biržų miesto socialiniuose būstuose – žmonės gyvena be jokių patogumų, praustis tenka vanutėse, o tualetas – tik lauke.
Butą gavo greitai, bet sąlygos – netenkina
„Aplinka slegianti – normaliam, negeriančiam žmogui gyventi čia labai sunku“,- niūriais įspūdžiais naujuose namuose pasidalino nuo šių metų lapkričio čia su šeima apsigyvenusi Deimantė.
Jauna moteris pasakojo, kad į Vabalninką iš Kupiškio ją atviliojo noras įgyti profesiją. „Nuo rugsėjo Vabalninko profesinėje mokykloje mokausi socialinio darbuotojo padėjėjo specialybės. Vyras turi negalią, jaunesnioji dukra – taip pat, vyresnioji mokosi didmiestyje. Reikia kažkam šeimą išlaikyti, kiek galima gyventi iš pašalpų“,- sako D. Sadauskienė. Iš pradžių laikinai apsistojusi profesinės mokyklos bendrabutyje, ji greitai gavo būstą Vabalninko bendrabutyje, mat profesinės mokyklos bendrabučio kambarėlis buvo skirtas jai, bet ne šeimai.
„Prieš tai gyvenome Kupiškyje, socialiniame būste, tai labai gaila buvo išsikelti, vien dėl sąlygų. Čia ir ten – kaip diena ir naktis. Ten buvo langai plastikiniai, atliktas kosmetinis remontas, ten – visiškai kitoks požiūris į žmogų“,- palygino moteris.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/