Kaimo bendruomenės turi vilties savo krašte kurti poilsio zonas, vaikų žaidimo aikšteles, įsigyti sporto įrangos ir netgi atnaujinti visuomeninius pastatus. Tam sukurtos Vietos veiklos grupės (VVG), padedančios gauti europinę paramą. Tačiau realiai atokesnių kaimų žmonės gali tik pasvajoti apie geresnį gyvenimą, nes neturėdamos gerų kelių, medicinos punktų ir ugdymo įstaigų, neturi galimybės gauti paramos. Kaip toje dainoje – kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko...
Vienoms bendruomenėms viskas, o kitoms – nieko?
Kaimo bendruomenės gyvena draugiškai, tik sąlygos joms skirtingos. Ne, lyderių netrūksta, reikia pinigų gerovės kūrimui. Skrebiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Kučinskienė yra minėjusi, kad bendruomenei neskirtas finansavimas pavėsinės statybai, kurioje galėtų susirinkti vietos gyventojai, bendruomenės nariai. „Kaime nėra nei mokyklos, nei darželio, nei medicinos punkto, nei asfaltuoto privažiavimo… Neatitikome šių kriterijų, tai ir nelaimėjome projekto pavėsinės statybai“, — sakė bendruomenės lyderė.
O Kučgalio kaimo bendruomenė norėjo renovuoti pavėsinę, pasisėti naują veją kiemelyje, bet lėšų projektui gauti nepavyko — nesurinko reikiamo balų skaičiaus. Bendruomenės pirmininko Stasio Valiuko manymu, tai ne kas kita, o mažų kaimų žlugdymo politika. „Kodėl vienoms bendruomenėms — viskas, o kitoms — nieko?“ — neslėpė pasipiktinimo jis.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
2015-ieji: žmonės ir įvykiai, sėkmės ir problemos