Šiandieninė „Biržiečių žodžio“ pašnekovė Kristina Sriubikienė kalba apie kasdienius dalykus – motinystę, darbą, namus, pagalbą kitiems neprarandant savęs. Visa tai telpa į jos 24 valandas, kurios dažniausiai prabėga Vabalninke. Kristina įsitikinusi, kad aktyviam ir įdomiam gyvenimui nebūtinai reikia didmiesčių – užtenka vidinio nusiteikimo.
Teko pamatyti pasaulio, tačiau grįžai į Vabalninką. Ar nesigailėjai?
Gimiau ir užaugau Vabalninko kraštuose. Studijų metais išbandžiau gyvenimą Kaune, vėliau sėkmingai metus laiko praleidau Didžiojoje Britanijoje – ten kavinukėje viriau anglišką arbatą su pienu. Vėliau grįžau į gimtąjį Vabalninką ir niekada to nesigailėjau. Čia ištekėjau, sukūriau šeimą, įsigijom namus.
Su vyru susilaukėme dukros ir šiuo metu klausomės nervingo durų trankymo namuose, nes auginant beveik penkiolikos metų paauglę, tai neišvengiama.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Skiepų baimė didėja