Turime naujienų iš valdžios padangės. Kandidatė į premjero postą Ingrida Šimonytė paskelbė keliolika kandidatų į būsimuosius ministrus. Jeigu šie kandidatai bus patvirtinti ministrais, tokio jauno Ministrų kabineto Lietuva dar nebus mačiusi. Ne tik tokio jauno, bet ir tokio moteriško. Nes iš 13 ponios Ingridos paskelbtų kandidatų net 6 moterys. Kol kas nėra paskelbtas kandidatas į Žemės ūkio ministrus. Jeigu ir šiai ministerijai vadovaus moteris, tada pusei ministerijų vadovaus moterys. Nors dar niekas neaišku. Kol kandidatų į ministrus nepalaimino Prezidentas, taško dėti negalime. Tačiau permainų bus.
***
Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis, išgirdęs būsimųjų kandidatų į ministrus pavardes, pareiškė, jog tai labai drąsus sumanymas. Pasak pono Sauliaus, nors kapitonas ir patyręs, bet su tokiu ekipažu per audringą vandenyną neplauktų net kaip keleivis. Ponui Sauliui plaukti nereikės. Iš opozicijos pozicijų naujos valdžios veiksmus stebės. Ramu irgi nebus.
***
Opozicija nuo valdančiųjų jau gavo sprigtą. Didžiausia Seime opozicinė valstiečių-žaliųjų frakcija negavo Seimo pirmininko pavaduotojo posto. Į šį postą saviškių pasiūlyta kandidatė nesurinko reikalingų balsų. Mat frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis nesutiko pasiūlyti kito kandidato į šį postą. Po nepavykusio balsavimo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasiūlė kandidatą iš kitos opozicinės frakcijos ir pirmininkės pasiūlymas sulaukė Seimo pritarimo. Ponas Ramūnas dėl tokio dalyko pasipiktino. Du Seimo pirmininko pavaduotojų postai atiteko mažesnių opozicinių frakcijų atstovams, o jo frakcija liko be šio posto. Po šio nutikimo vieni sakė, jog ponas Ramūnas pralošė, nes manė vis dar esąs valdžioje. Kiti tvirtino, jog šaškių meistras pralošė šachmatų didmeistrei. Neva lošiant šachmatais numatoma daugiau ėjimų į priekį, nei lošiant šaškėmis. Ką mes žinome, juk neįlįsime nei į meistro, nei į didmeistrio kailį. Nors valdžios veiksmus be abejo vienaip ar kitaip pajusime savo kailiu.
***
Turime ir galime tikėtis, kad esant valdžioje moterims, bus daugiau gailestingumo, švelnumo. O kaip kitaip?! Prisiminkime, kas mus guosdavo, ašaras nušluostydavo, kai mes mažutėliai iš kiemo pareidavome iki kraujo nubrozdintais keliais. Mamytės žaizdas tvarstydavo. O tėveliai sakydavo, kad nereikia verkti, reikia kentėti dantis sukandus, nes gyvenime bus dar ne tokių skausmų. Ir ką? Daug metų ne tik mūsų, bet ir kitoms valstybėms vadovavo vyrai. Dabar nieko nestebina vadovės moterys. Kas geriau?
***
Panašu, kad geriausia būna, kai galime gyventi savo galva. Nebe maži vaikai esame, kad mus reikėtų už rankytės vedžioti. Gali būti, kad iš dabartinės valdžios gausime daugiau laisvių. Juk žadėjo. Tada pat laikas imti drebėti? Kodėl? Juk galime nežinoti, ką su tomis laisvėmis daryti!
***
Gali būti, kad mums tik atrodo, kad pasikeitus valdžioms daug kas kitaip atrodys. Rimti psichologai ir politologai tvirtina, kad politikės moterys niekuo nesiskiria nuo politikų vyrų. Gal. Pagyvensime, pamatysime.