Žolinės šurmulys Vabalninke

Kai prieš 200 me­tų bu­vo pa­sta­ty­ta mū­ri­nė Va­bal­nin­ko baž­ny­čia, jai bu­vo duo­tas Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų ti­tu­las. Nuo to lai­ko Va­bal­nin­ke di­džiau­sia šven­tė – Žo­li­nė. Šį­met ji ypa­tin­ga – kar­tu mi­ni­mos kom­po­zi­to­riaus Juo­zo Nau­ja­lio 150-sios gi­mi­mo me­ti­nės. Kaip­gi ga­li Va­bal­nin­kas ne­mi­nė­ti Juo­zo Nau­ja­lio! Juk čia jo pir­mo­ji dar­bo­vie­tė, čia jis, čia jo mu­zi­ki­nės kar­je­ros pra­džia, čia jis 1890 – 1891 me­tais gro­jo nau­jai įreng­tais meist­ro Juo­zo Ra­da­vi­čiaus tri­jų ma­nua­lų var­go­nais.

Pa­si­tik­da­mi Žo­li­nę, mies­te­lio gy­ven­to­jai su­tvar­kė ap­lin­ką, šven­to­rių, iš­puo­šė baž­ny­čią. Į Žo­li­nės at­lai­dus pri­si­rin­ko pil­na Va­bal­nin­ko baž­ny­čia. Šv. Mi­šias au­ko­jo sve­čias ku­ni­gas Jo­nas Dauk­nys. Mi­šio­se gie­do­jo Jung­ti­nis Šiau­rės Lie­tu­vos baž­ny­ti­nis ir pa­sau­lie­ti­nis cho­ras (Anykš­čiai, Bir­žai, Pa­ne­vė­žys, Pas­va­lys). Šiam gau­siam cho­rui di­ri­ga­vo bir­žie­tė Vik­to­ri­ja Mor­kū­nie­nė, o var­go­nais gro­jo pa­sva­lie­tis Rim­vy­das Mit­kus. Skam­bė­jo J.Nau­ja­lio mi­šios „Bea­tis Vir­gi­nis Ma­ria“. Po mi­šių Jung­ti­nis cho­ras baž­ny­čio­je dai­na­vo J. Nau­ja­lio dai­nas. Sus­kam­bus him­nu vir­tu­siai dai­nai „Lie­tu­va bran­gi“, vi­sa baž­ny­čia su­sto­jo ir gie­do­jo kar­tu. Va­bal­nin­ko baž­ny­čios cho­ro se­niū­nė Da­nu­tė Braz­džiū­nie­nė pa­dė­ko­jo dai­ni­nin­kams ir cho­rų va­do­vams: Pa­ne­vė­žio – Jo­lan­tai An­ta­nai­tie­nei, Pas­va­lio – Rim­vy­dui Mit­kui, Anykš­čių – Rim­vy­dui Griauz­dei ir Bir­žų – Vik­to­ri­jai Mor­kū­nie­nei įtei­kė po puokš­tę pui­kių gė­lių.

Po mi­šių cho­ris­tai ir ki­ti žmo­nės bū­re­liais ne­sku­bė­da­mi ėjo į mies­to par­ką. Prieš pat šven­tę par­ke, prie pa­grin­di­nio ta­ko, bu­vo pa­sta­ty­tos trys me­di­nės skulp­tū­ros. Pir­mo­ji skir­ta kraš­tie­čiui ra­šy­to­jui Ba­liui Sruo­gai. Jos au­to­rius – tau­to­dai­li­nin­kas Vi­das Ja­tu­le­vi­čius. Ant­ro­ji, ku­rią iš­dro­žė pa­sva­lie­tis tau­to­dai­li­nin­kas Vy­tau­tas Jac­kū­nas, skir­ta iš Va­bal­nin­ko apy­lin­kės Ka­te­liš­kių kai­mo išė­ju­siam Mon­sin­jo­rui Ka­zi­mie­rui Va­si­liaus­kui. Jo­je pa­vaiz­duo­tas Lie­tu­vos glo­bė­jas ka­ra­lai­tis Ka­zi­mie­ras. Tre­čio­jo­je, skir­to­je Juo­zui Nau­ja­liui, iš­ryš­kė­ja i var­go­nų vamz­džiai, kla­via­tū­ra, na­tos. Ją tai­po­gi pa­da­rė jau mi­nė­tas mū­siš­kis Vi­das Ja­tu­le­vi­čius. Ei­da­mi žmo­nės ap­žiū­ri­nė­jo skulp­tū­ras, ver­ti­no, fo­tog­ra­fa­vo.

Par­ke Va­bal­nin­ko se­niū­nė Li­li­ja Vai­tie­kū­nie­nė dė­ko­jo me­džio dro­žė­jams tau­to­dai­li­nin­kams ir įtei­kė Pa­dė­kos raš­tus, do­va­nė­les. Par­ko est­ra­do­je vėl skli­do nuo­sta­bios Juo­zo Nau­ja­lio dai­nos. O Šiekš­ti­nin­kų bend­ruo­me­nės mo­te­rys praal­ku­sius dai­ni­nin­kus pa­vai­ši­no so­čiais ir ska­niais pie­tu­mis.

Šven­tės pro­ga Va­bal­nin­ko kraš­to kul­tū­ros ir is­to­ri­jos fon­das iš­lei­do ei­li­nį laik­raš­tė­lio „Va­bal­nin­ko kraš­tas“ nu­me­rį, ku­ris pa­skli­do tarp sve­čių, kraš­tie­čių. Va­bal­nin­ko baž­ny­čios kle­bo­nas Jo­nas Ta­mo­šiū­nas džiau­gė­si gra­žiai at­švęs­tais Žo­li­nės at­lai­dais, dė­ko­jo or­ga­ni­za­to­riams, ap­lin­kos tvar­ky­to­jams, cho­ris­tams ir taip gau­siai su­si­rin­ku­siems žmo­nėms. Nes­ku­bė­jo skirs­ty­tis žmo­nės. Su pa­ki­lia nuo­tai­ka, su­sė­dę ant pie­vu­tės bend­ra­vo, vai­ši­no­si, džiau­gė­si pui­kiu oru.

Kas tu­rė­jo lai­ko ir no­ro, ap­si­lan­kė Bir­žų kraš­to mu­zie­jaus „Sė­la“ Va­bal­nin­ko sky­riu­je. Čia lan­ky­to­jus pa­si­tin­ka nau­ja eks­po­zi­ci­ja „Juo­zas Nau­ja­lis ir Va­bal­nin­kas“ bei tęs­ti­nio pro­jek­to me­tu su­rink­tos me­džia­gos „Juo­zo Nau­ja­lio gat­vės na­mų is­to­ri­jos“ pa­ro­da. Kaip sa­ko mu­zie­jaus ve­dė­ja Vi­da Sku­jie­nė, lan­ky­to­jų bu­vo iš­ties daug, gal dau­giau kaip 200. Ėjo pa­vie­niai ir gru­pe­lė­mis, vie­ti­niai ir iš ki­tų vie­to­vių at­vy­kę. Vi­si la­bai do­mė­jo­si tiek nau­jo­mis eks­po­zi­ci­jo­mis, tiek bend­rai mu­zie­ju­mi, jo pui­kiai su­tvar­ky­to­mis sa­lė­mis, eks­po­na­tais. Ve­dė­ja vos spė­jo aiš­kin­ti, at­sa­ki­nė­ti į klau­si­mus, tad jai tal­ki­no mu­zie­jaus dar­buo­to­jas Eval­das Le­va­nas.

Sa­ko­ma, kad po Žo­li­nės pa­si­jau­čia ru­dens dvelks­mas. Ta­čiau Žo­li­nės ren­gi­niai, įspū­džiai dar il­go­kai iš­liks ir bus ap­ta­ri­nė­ja­mi, pa­leng­va ruo­šian­tis su­tik­ti ru­de­nį.