Sklypu susidomėjo vietiniai
Sausio 14 dieną įvyko valstybinės žemės sklypo, esančio Biržų mieste, Plento gatvėje 2C, aukcionas. Keletą metų Biržų rajono savivaldybė nesėkmingai bandė šį sklypą išnuomoti, tačiau šįkart pasisekė.
Daugiau nei dviejų hektarų ploto žemės sklypą, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, išsinuomojo vietiniai verslininkai – UAB „Biržų duona“.
Valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono sąlygose nurodyta, kad šiek tiek daugiau nei dviejų hektarų sklypas išnuomojamas 80 metų laikotarpiui, o pradinis metinis nuomos mokestis siekia 1890 eurų. „Biržiečių žodžio“ žiniomis, aukcione dalyvavo ir jį laimėjo vienintelis pretendentas – UAB „Biržų duona“.
Nenustebo, kad buvo vieni
Pakalbinome UAB „Biržų duona“ vadovą Andrių Kurganovą – kas lėmė sprendimą dalyvauti žemės sklypo nuomos aukcione.
„Šis žemės sklypas ribojasi su vienu iš mūsų įmonei priklausančių žemės sklypų, kur įrengtos saulės elektrinės. Mūsų žiniomis, aukcione buvome vieninteliai pretendentai“, – sakė A. Kurganovas.
Pasak didžiausios Biržų rajone veikiančios įmonės vadovo, net keletą metų savivaldybei nepavykdavo šio sklypo išnuomoti. O kodėl nepavykdavo – reikėtų klausti pačios savivaldybės atstovų, tačiau, pasak A. Kurganovo, labai daug lemia visas verslo klimatas mūsų rajone.
„Žinant, kaip mūsų valdžia bendrauja su verslu, tai nenustebau, kodėl nesisekė išnuomoti to sklypo. Norint kažką parduoti – reikia dirbti. Savo turto pardavimas – yra didelis darbas. Reikia ieškoti investuotojų, sudaryti sąlygas, kad kažkas čia ateitų, kurti palankų verslui klimatą… Neužtenka su vienu verslininku išgerti kavos ir paklausti, ko tau reikėtų ir ką mes galėtume padaryti. Na, bet mūsų meras dar jaunas, tai yra vilties, kad įgaus patirties“, – sakė A. Kurganovas.
Planuoja plėstis ir atsinaujinti
Pašnekovo žodžiais, jeigu Kurganovų valdoma įmonė nebūtų vietinių biržiečių, kažin ar toks apleistas, be geros infrastruktūros sklypas sulauktų susidomėjimo.
„Apie kitus, aišku, sunku kalbėti, o mūsų įmonės tikslas, dėl ko ir įsigijome šį sklypą, yra susijęs su mūsų įmonės plėtra. Kasmet augame, plečiamės, dabartinės gamybinės ir sandėliavimo patalpos jau nebeatliepia mūsų poreikių. Todėl ieškojome kuo arčiau esančio sklypo – tai artimiausias ir buvo tas, kurį įsigijome. Tačiau kažkokių labai aiškių ir konkrečių planų dar ir patys nelabai turime“, – komentavo A. Kurganovas. Jis patikino, kad idėjų ir minčių, kaip sklypą įveiklinti, netrūksta.
UAB „Biržų duona“ vadovas pasidžiaugė, kad įmonė auga, turi galimybę įdarbinti dar daugiau žmonių, o tai jam labai svarbu, nes didžiuojasi esantis biržietis ir galintis čia kurti verslą, prisidėti prie pridėtinės vertės kūrimo Biržų krašte. Beje, „Biržų duona“ – šiuo metu yra daugiausia mokesčių sumokanti įmonė rajone.
Jeigu nesistengsi – tave „suvalgys”
„Norėtųsi daugiau supratimo iš politikų, vietinės valdžios. Juk merai keičiasi, valdžios keičiasi, o organizacijos dažnai lieka tos pačios. Žinoma, kaita vyksta ir čia, tačiau gerąja prasme. Man dėl to smagu – ir dėl savo įmonės, ir dėl kitų verslų. Be jokios abejonės, norėtųsi, kad Biržai, mano gimtasis miestas, klestėtų ir čia ateitų kuo daugiau verslininkų. Nuo to juk rajonui būtų tik geriau“, – sakė A. Kurganovas.
Jis tikino linkęs matyti daugiau teigiamų dalykų nei neigiamų, nepaisant visų aplinkybių.
Nemažą patirtį versle turintis A. Kurganovas įsitikinęs, kad kapitalizmas taip sutvertas – jeigu tu neaugi, netobulėji ir nejudi į priekį, kažkas kitas tai padaro už tave, todėl lieki užribyje.
„Tos įmonės, kurios neauga, stovi vietoje, galiu pasakyti – yra pasmerktos. Taip sakant, vyksta kova už būvį. Norint išlikti konkurencingu, turi nuolat tobulėti, plėstis, investuoti, kurti aukštą pridėtinę vertę – priklausomai nuo pramonės rūšies, kurioje dirbi. Bet jeigu sustoji, nebeinvestuoji – tampi neefektyvus, nekonkurencingas ir nebeatlaikai konkurencijos“, – mintimis dalinosi šeimos verslui vadovaujantis verslininkas.
Tikslas – pirkti ir parduoti
Tačiau ne paslaptis, kad ir kiti verslai ieško pirkėjų. Antai už solidžią sumą – daugiau nei 600 tūkst. eurų – parduodamas viešbutis „Avanti“.
Verslininko Justo Kavecko šeimai priklausantis viešbutis „Avanti“, įsikūręs Biržų mieste, įsigytas tik prieš kelerius metus, tačiau jau pradedamas pardavinėti. Pasiteiravome – kodėl? Gal šeima nusivylė Biržais ir, pardavusi verslą, ketina išsikelti? Gal net emigruoti į tolimesnius kraštus?
Nekilnojamojo turto verslą vystantis J. Kaveckas patikino: „Pardavimo priežastis labai paprasta. Mano verslas – nekilnojamasis turtas. Tai yra – įsigyti kažkokį pastatą, jį patobulinti, sutvarkyti, įveiklinti ir parduoti. Aš neturiu tikslo įsigyti ir turėti kažką visą gyvenimą. Lygiai taip pat ir su buvusios universalinės parduotuvės pastatu – po truputį pastatas įgauna savo veidą, ir visos patalpos bus parduotos, išskyrus vieną butą, kuriame mes patys gyvename. Tiesiog toks verslo modelis“, – paaiškino J. Kaveckas.
Apie išsikraustymą negalvoja
Apie išsikraustymą iš Biržų verslininkas sakė neturintis minčių. „Šiuo metu turiu keletą didesnių projektų Latvijoje, kur yra didesnė rinka. O šiaip ne vieną didesnį objektą esu įsigijęs ir pardavęs Lietuvoje. Toks mano darbas“, – sakė J. Kaveckas.
Ar tokio nemažo objekto – viešbučio Biržų mieste – pardavimas sulaukia pirkėjų susidomėjimo? Verslininkas patikino, kad besidominčių tikrai yra, tačiau tas tikrasis pirkėjas dar nepasirodė.
„Aišku, yra besidominčių, tik daugelis nesiryžta pirkti. Bet aš panašų objektą pardavinėjau Elektrėnų rajone – pardavimas užtruko metus, kol atsirado rimti pirkėjai. Viena moteris, grįžusi iš užsienio su vyru užsieniečiu, nupirko pastatą, ketindama kurti verslą savo gimtinėje“, – vaizdžiai pailiustravo nekilnojamojo turto pardavimo peripetijas J. Kaveckas.
Tikisi, kad vizija liks
Verslininkas prisipažino sulaukiantis biržiečių nuogąstavimų, kad, jei kažkas nupirks viešbutį, jis gali būti uždarytas.
„Tikrai nemanau, kad viešbutį kas nors pirktų vien kaip pastatą. Manau, kad pirks su ta pačia vizija, kaip ir mes pirkome, ir tęsiame veiklą. Taip ir nauji savininkai tęs veiklą su nauja energija. Manau, kad viešbutis „Avanti“ stovės dar mažiausiai šimtą metų – tik gal savininkai bus kiti“, – ramino J. Kaveckas.
Stagnacijos nėra – Biržai „juda”
Pasak verslininko, Biržų rajone stagnacijos nekilnojamojo turto pardavimuose nėra – žmonių neatbaido nekilnojamojo turto mokestis, nes jis sąlyginai nėra didelis, todėl būstai perkami ir parduodami drąsiai. Verslininko teigimu, šiuo metu netgi didesni butai Biržų mieste nuperkami greičiau. Tiesa, palyginti su didesniais miestais, pirkimo mastai nėra tokie aktyvūs.
O kodėl kai kurie būstai vis dėlto perkami vangiau? Gal, kaip dažnai skundžiamasi virtualioje erdvėje, dėl darbo trūkumo?
„Kai atsiverti laikraštį, yra darbo skelbimų. Pasirinkimas įvairus – ir aukštesnės, ir žemesnės kvalifikacijos žmonėms. Pavyzdžiui, su statybomis susijusių profesijų atstovai – apdailininkai, elektrikai, santechnikai – darbo gali susirasti bet kuriame mieste, net nebūtina darbintis konkrečioje įmonėje. Mano pažįstamų tarpe taip pat yra grįžusių iš Norvegijos, kurie puikiai dirba Biržuose ir viskas jiems gerai“, – pastebėjo J. Kaveckas.
Nori algos, bet ne darbo
Tik, pašnekovo žodžiais, jaunimas dabar turi labai savitą požiūrį į darbą – nori gauti didelius atlyginimus, bet dirbti nelabai nori. O dažnai dar ir reikiamos kvalifikacijos bei patirties neturi.
O ko reikėtų, kad į Biržus būtų pritraukti didesni verslai, kad rajono ekonomika atsigautų? J. Kaveckas prisiminė pernai „Šiaurės Lietuvos verslo forume“ AB „Kauno grūdai“ vadovo Andriaus Pranckevičiaus pasakotą pavyzdį apie Alytaus merą. Esą šis praktiškai „sėdėjo“ prie milijoninį pelną turinčios įmonės vadovų durų tol, kol jie priėmė sprendimą statyti gamyklą Alytaus rajone.
Reikia atsistoti, eiti ir belsti
„Reikia veikti proaktyviai. Niekas savaime nevyksta ir niekas pas tave neateis prašytis. Reikia eiti ir pardavinėti idėją. O jeigu kažkam atrodo, kad Biržai yra netinkama vieta investicijoms – tai tikrai nėra tiesa. Mūsų rajonas – puikiausia kryptis į Skandinaviją tiems, kurie gamina. Esame šalia gerų kelių, netoli jūros uostas. Tai labai tinkama lokacija maisto pramonei“, – sakė J. Kaveckas.
Jo žodžiais, sėdint ofise ir laukiant nieko nesulauksi ir nepadarysi.
Verslininko nuomone, visi, kurie nori rasti darbo Biržuose, jį gali turėti. Be to, tai puiki vieta kurtis šeimoms – tiek laiko, tiek atstumo požiūriu tai patogus rajonas.
„Tie, kurie sako, kad geriausia ieškoti darbo Vilniuje, nepasidomi tuo, kad pusė dirbančiųjų sostinėje uždirba tik apie 900–1000 eurų. O jei pridėsime būsto nuomos kainas, atstumus, kitus nepatogumus – nėra ką lyginti“, – pastebėjo J. Kaveckas.
Trūksta palankesnio valdžios požiūrio
Tiek UAB „Biržų duona“ vadovas A. Kurganovas, tiek nekilnojamojo turto verslininkas J. Kaveckas sutaria – Biržų rajonas turi potencialo, tačiau jam reikia daugiau verslui palankaus požiūrio ir aktyvesnių veiksmų iš valdžios.
A. Kurganovo teigimu, vien gerų norų neužtenka – reikia realių pastangų pritraukiant investuotojus, kuriant patrauklų verslo klimatą, o ne tik formaliai bendraujant su verslininkais.
J. Kaveckas pabrėžia, kad Biržų lokacija yra palanki – arti magistraliniai keliai, uostas, rinka Skandinavijos kryptimi. Tačiau investuotojai neateina patys – juos reikia pasiekti, įtikinti, kad čia verta kurtis.
Abu verslininkai akcentuoja ir žmonių vaidmenį – norą dirbti, tobulėti, atsakomybę. Kartu jie pažymi, kad Biržuose galima kurti verslą, gyventi ir auginti šeimą, tačiau tam reikia tiek verslo iniciatyvos, tiek išmintingos, atviros valdžios.
Ž. Maniko nuotr.
BŽ nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.