Valdžios reikia, nes be jos nepradėsime gyventi geriau?

ES – di­die­ji ima vir­šų!

Braš­kė­da­mos vyks­ta Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų po­stų da­ly­bos. Keis­tos tos da­ly­bos. Ne rin­ki­mai, o kaž­koks nak­ti­nis tur­gus. Rei­kia ES vals­ty­bių va­do­vams ke­lio­li­ka va­lan­dų kan­kin­tis be mie­go, kad su­tar­tų: kas bus Eu­ro­pos Par­la­men­to ar Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vu?! Kai silp­nes­ni pri­snūs, ta­da žva­les­ni val­džią paims?! Pa­na­šu, jog Eu­ro­pos di­die­ji ir ima val­džią. Par­la­men­tui va­do­vaus ita­las, Eu­ro­pos ko­mi­si­jai – vo­kie­tė, Eu­ro­pos ban­kui – pran­cū­zas... Bal­ti­jos ša­lims ir Vi­du­rio Eu­ro­pai ne kaž­kas li­ko. Gal ko­kį ge­res­nį ko­mi­sa­ro po­stą iš­kau­ly­sim? Bu­vo kal­bų, jog mū­sų Da­lia Gry­baus­kai­tė ga­li tap­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­ve, bet jos kan­di­da­tū­rai ne­va pa­si­prie­ši­no Vo­kie­ti­ja. Ir mums li­ko tik pa­si­džiaug­ti, kad šį po­stą užims vo­kie­tė. To­kios to­ke­lės. Aiš­ku, kad nė­ra aiš­kus ke­lias, ku­riuo pa­te­ka­ma į ES ins­ti­tu­ci­jų aukš­tu­mas. Pa­tys ma­to, jog nei šis, nei tas iš to­kios de­mok­ra­ti­jos ne de­mok­ra­ti­jos. Sa­ko nu­spręs, per pen­ke­rius me­tus nau­jas ES val­dy­mo gai­res nu­brėš. Gal. Jei­gu per tą lai­ką, ap­skri­tai, Bend­ri­ja ne­su­by­rės. Juk ne­ži­nom, kam ge­rai, o kam blo­gai baig­sis Bre­xi­to rei­ka­lai.

Su­ta­rė ke­lioms die­noms?

Lie­tu­vo­je val­džios mū­ro lip­dy­mas ir­gi nei šioks, nei toks. Gal mė­ne­sį lip­dė, kli­ja­vo val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją. Pa­si­bar­da­mi: kas la­biau vai­kus ar se­ne­lius my­li. Aiš­ki­no, jog ta­rė­si ne dėl po­stų, o dėl vals­ty­bės sta­bi­lu­mo ir ge­ro­vės. Ne­gi sa­ky­si, jog ei­na­me val­dy­ti, kad vis­kas blo­giau pa­si­da­ry­tų?! Tik ma­to­me, kad koa­li­ci­jos žmo­nės ir­gi žmo­nės. Var­dan vals­ty­bės ge­ro­vės no­ri ir sau ge­rų po­stų. O kaip ki­taip?! Šian­dien, penk­ta­die­nį taip va­di­na­ma val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja pa­si­ra­šys su­tar­tį. Ten vis­kas juo­du ant bal­to bus su­ra­šy­ta. Bus aiš­ku, kiek ir kam ko klius. Tik nė­ra aiš­ku, kaip bus su Sei­mo pir­mi­nin­ko kė­de. No­ri­ma ją iš Vik­to­ro Pranc­kie­čio atim­ti. Nors jam ne­va nie­kas prie­kaiš­tų dėl dar­bo ne­tu­ri. Po­nas Pranc­kie­tis yra pa­sa­kęs, jog ge­ruo­ju ne­si­trauks. Te­gul dėl jo li­ki­mo bal­suo­ja Sei­mas, ku­ris jį pir­mi­nin­ku pa­sky­rė. Jei­gu Sei­mas atei­nan­tį ant­ra­die­nį bal­sa­vi­mu nu­spręs, kad po­nas Pranc­kie­tis lie­ka sa­vo po­ste, ta­da šian­dien pa­si­ra­šy­ta koa­li­ci­nė su­tar­tis at­si­durs šiukš­lių dė­žė­je. Gal taip ne­bus. Gal po­nas Pranc­kie­tis jau gra­žiuo­ju Sei­mo pir­mi­nin­ko po­stą pa­li­ko? Ir prie Sei­mo vai­ro pa­ma­ty­si­me Ge­di­mi­ną Kir­ki­lą. Bir­žams bū­tų nau­din­ga. Klau­si­te: ko­dėl? At­sa­ky­si­me klau­si­mu: o kaip va­di­na­si kai­mas, ku­ria­me sto­vi gra­žiau­sias ša­lies ap­žval­gos bokš­tas? Pa­ga­vot min­tį?! Tik iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do, jog mums nė­ra la­bai svar­bu, kas ir kur val­džią ima. Vis­kas, šia­me glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je, su­si­ję!