Baigiantis rudeniui ūkininkai skaičiuoja pelną. Nors juokaujama, kad jiems niekada nebūna gerai, šiemet žemdirbiai savo derliumi patenkinti. Kalbame su keletu rajono ūkininkų apie tai, kaip jie vertina praėjusį sezoną.
Karantinas sutrikdė tiekimą
Ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Micikevičius „Biržiečių žodžiui“ pasakojo, jog šie metai palyginti derlingi. 215 hektarų šeimos ūkį valdantis T. Micikevičius sakė, jog vasarinės kultūros apdžiūvo. Pagrindinė problema, su kuria ūkininkas susidūrė šiais metais – karantinas. „Strigo detalių tiekimas. Kadangi technika lieka technika ir viskas genda, ją reikia taisyti“, – pasakojo T. Micikevičius. Detales, kurias ūkininkai galėdavo išsirinkti nuvykę į parduotuvę, pavasarį teko užsisakinėti telefonu, internetu. Todėl tai užtrukdavo ilgesnį laiką. „Šiandien pasaulinė grūdų supirkimo kaina yra gan aukšta. Tai reiškia, jog pasauliui mūsų reikia“,- sakė T. Micikevičius. Pagrindinė problema – vietiniai supirkėjai dirbtinai sumažino kainas. Lietuvoje už toną gaunama apie 30-50 eurų mažiau. Todėl ūkininkams niekada nebus gerai, nes jie žino, kiek galėtų gauti ir kiek gauna.
Derliumi nesiskundžia
Ūkininkams tenka išmanyti ne tik augalų, žemių subtilybių, bet ir marketingą. Augalininkyste besiverčiantis Ramūnas Vėjelis pasakojo, jog derlius yra neblogas. Paskutiniai trys metai ūkiui buvo itin sunkūs: kentėjo sausrą, o paskui – liūtis. Todėl šie metai pasirodė itin geri.
R. Vėjelis pritarė, jog kainų svyravimai iš tikrųjų sukelia nepatogumų. Grūdus arba reikia parduoti iš anksto, nežinant derliaus kiekio, arba laikyti ir laukti. Žinoma, kas turi sandėlius ir gali sau leisti grūdą išlaikyti, po naujų metų, bus laimingesni, skaičiuodami didesnį pelną. Pats Ramūnas Vėjelis yra linkęs savo derlių parduoti tik tada, kai jau mato realiai.
Trūko darbuotojų
Ekologinį ir paprastą augalininkystės ūkį turintis Arvydas Džiulna pasakojo, jog šiais metais susidūrė su dvejomis bėdomis – trūko darbuotojų trūkumu ir gedo technika. Nors ir augalininkystės ūkio derliumi ūkininkas nesiskundžia, tačiau bėdavojosi dėl ekologinio ūkio. A. Džiulna svarsto, jog atėjus pavasariui pergalvos ir priims sprendimą, ar tik neatsisakyti ekologinio ūkio statuso. Ekologinio ūkio taisyklės neaiškios. Jei jos pasidarys aiškesnė, ūkininkas pagalvos – gal statusą pasilaikys. Dar viena problema – tuščioji aviža. Piktžolė, kurios nebegali išnaikinti be chemijos, kiša koją.
Nors ūkyje tik 5 melžiamos karvės, A. Džiulna išdavė, jog turi ir dar kelis šimtus. Tiesa, suvenyrines. Ūkininkas pasakojo, jog karves laiko tik dėl žmonos. Todėl nors jos pelno ir neneša, yra užsiėmimas žmonai.
Užderėjo uogų
Absoliučiai ekologinį ūkį valdantis Darius Jukonis pasakojo, jog šie metai buvo tikrai geri, nepaisant mažų supirkimo kainų. Be grūdinių kultūrų, ūkininkas turi ir uogų laukus. Kadangi žiema nebuvo šalta, uogų derlius iš tiesų džiugina. Avietės užderėjo pilnai. Liūdniau su serbentais. Nors šie metai ir geresni, tačiau krūmai dar tik atsigauna po praeitų metų sausrų ir šalnų. Todėl šiemet derlius siekia vos pusę 2018 metų derliaus. Rudenį 7 hektarų serbentyną papildė naujais krūmeliais. D. Jukonis pasakojo, kad daug investavo į įrangą, reikalingą serbentams. Todėl susidūręs su problemomis, jo atsisakyti neketina.
Atsisakys ekologijos
Prieš trejus ūkininkas metus įžengė ir į naują kultūrą – šilauoges. D. Jukonis turi 4 hektarus šilauogių, kurioms yra sumontuota laistymo sistema. Kadangi šalnų nebuvo, šilauogių derlius šiemet pasiekė piką. Ūkininkas pasakojo, jog iš viso ploto per dieną pavykdavo surinkti po pusę tonos. Žvelgiant į ateitį D. Jukonis svajoja dar plėsti šilauogių plotus. Tačiau būtent šią kultūrą yra labai brangu įveisti. Ūkininkas išdavė, jog vienas hektaras atseina virš 10 tūkstančių eurų. D. Jukonis neslėpė nusivylimo, jog ar tai būtų ekologinė uoga, ar ne, kaina vienoda. Todėl mąsto, jog ekologinio ūkio statusą iš šilauogių ūkio teks atimti.