Bijojo prašyti didesnės pagalbos
„Biržiečių žodis“ sausio pradžioje rašė, kad paminklo, skirto Kristupui Radvilai Perkūnui, statybos kol kas lėtai juda į priekį. Projektas parengtas, visi parengiamieji darbai atlikti, tereikia lėšų, kad būtų galima pradėti realius paminklo gamybos darbus.
Savivaldybės tarybos posėdžio metu Fondo pirmininkas Viktoras Rinkevičius tarybos nariams priminė, kaip apskritai atsirado fondas, skirtas Biržų įkūrėjui, ir trumpai pristatė jau nuveiktus darbus. Jis taip pat pabrėžė, kad lėšos paminklo statybai aktyviai renkamos, tačiau dažnai susiduriama su klausimu: kiek prie projekto prisidėjo savivaldybė? V. Rinkevičius padėkojo Biržų rajono savivaldybei už įsipareigojimą prisidėti prie projekto išliejant paminklo pamatus ir pagrindą, tačiau pažymėjo, kad to nepakanka. Todėl ir nuspręsta dar kartą kreiptis į politikus.
„Kai iš pradžių derinome bendradarbiavimo sutartį su savivaldybe, atvirai sakau – bijodami, kad nesulauksime tinkamo palaikymo, į sutartį įtraukėme tik savivaldybės prisidėjimą dėl pamatų išliejimo, tyliai vildamiesi, kad bus prisidėta ir daugiau. Tikrai atsiprašau, kad iš karto atvirai apie tai nekalbėjome. Nors, prisipažinsiu, vis dėlto vylėmės, kad to prisidėjimo bus daugiau“, – pripažino V. Rinkevičius.
Istorijos politika, kurios vengia politikai
Posėdyje dalyvavo istorikas, profesorius Deimantas Karvelis, gerai susipažinęs su Radvilų istorija ir pats nemažai prisidėjęs prie jų istorinės reikšmės tyrinėjimų – ne tik Lietuvos ar Europos kontekste, bet ir analizuodamas šios galingos giminės įtaką Biržams.
„Šį kartą paskaitos apie Radvilas neskaitysiu, tačiau norėčiau sudėlioti keletą svarbiausių akcentų – kuo šis paminklas ypatingas ir ko iš jūsų tikisi šiandien susirinkę fondo atstovai. Pirmiausia, kaip mokslininkas ir istorikas, esu ne kartą susidūręs su dilema, kai valdžios atstovai pasirenka neįsitraukti į istorijos politiką“, – pradėdamas kalbą pabrėžė istorikas.
Jis akcentavo, kad gyvename laikotarpiu, kai itin svarbus klausimas, kiek istorinė politika yra reikšminga valstybės, regiono ar miesto mastu ir kokią vietą ji užima šiandienos sprendimuose.
Istorikas, pakeitęs Biržų gimimo datą
„Biržai yra superinis istorinis miestas. Prisimenu savo pirmąjį sąlytį su Biržų rajono valdžia – dabar jau antras… Prabėgo trisdešimt dveji metai. Pamenu, kai Varšuvos archyve pavyko rasti XVI amžiaus vidurio Kazimiero Jogailaičio laikų dokumentą, kuris paankstino Biržų gimtadienį. Tuomet aš, būdamas jaunas doktorantas, nuėjau tiesiai pas tuometinį Biržų merą pranešti šios žinios. Ir kaip manote, kaip meras į ją sureagavo? Jis mane šokiravo – ne tik manimi nepatikėjo, bet ir pareiškė, kad nedelsiant važiuosime į Varšuvą. Tiesiog iškvietė automobilį ir pasakė: važiuojam į Varšuvą“, – kalbėjo istorikas D. Karvelis.
Priminsime, kad 1990–1995 metais Biržų rajono tarybos pirmininku buvo Vytautas Zurba.
Istorikui D. Karveliui iki šiol išlikęs ryškus įspūdis, kaip jie trise – vairuotojas, tuometinis tarybos pirmininkas ir jis – nuvyko į Varšuvą, apsistojo viename viešbučio kambaryje, o archyve istorikas Biržų atstovams turėjo parodyti surastą dokumentą. Jie kartu jį apžiūrėjo, pasidarė kopiją ir tik tuomet ramiai galėjo grįžti namo.
Visa tai – dėl dokumento, iš esmės pakeitusio Biržų istoriją: jame pirmą kartą Biržai buvo paminėti 1497 metais.
Nėra paminklo savo miesto įkūrėjui
„Kaip istorikas, daug metų nagrinėjantis Radvilų istoriją, galiu tvirtai pasakyti, kad yra tik du išskirtiniai Radvilų miestai – Biržai ir Kėdainiai“, – pabrėžė jis.
D. Karvelis akcentavo, kad Biržai, deja, iki šiol neturi jokio paminklo, įamžinančio Radvilas, ir pasiūlė šią istorinę neteisybę ištaisyti, nes dabar tam yra itin palankus metas. Jis priminė istoriko Alfredo Bumblausko mintį, kad be Radvilų apskritai neįmanoma papasakoti net 500 metų Lietuvos istorijos, kuri didele dalimi klostėsi šios giminės įtakos lauke. Taip pat pabrėžė Radvilų svarbą Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
„Jūs stovite, sėdite, gyvenate mieste, kuris buvo Radvilų miestas. Leisiu sau pasakyti, kad buvo laikas, kai kiekvienas sklypelis, kiekvienas kvadratinis metras šios žemės priklausė Radviloms. Tai buvo jų valdos, jie skirstė sklypus. O dabar gyvename epochoje, kai svarstoma, ar Biržų rajono savivaldybė skirs bent mažą žemės lopinėlį Radvilos paminklui, nors net Vyžuonose prieš pusantrų metų buvo pastatytas paminklas Radviloms“, – istorinius paradoksus akcentavo D. Karvelis.
Pabrėždamas Biržų įkūrėjo svarbą, jis teigė, kad apie Kristupą Radvilą Perkūną būtų galima kalbėti visą savaitę. Pasak istoriko, tai – iškiliausias XVI amžiaus karo vadas, nuo kurio traukėsi net Ivanas Rūstusis. „Kristupas Radvila Perkūnas kartu su Steponu Batoru laimėjo paskutinį lietuvių istorijoje laimėtą karą – Livonijos karą, po kurio Lietuva prisijungė Livonijos ordiną. Jis savo lėšomis pastatė vienintelę iki šių dienų išlikusią bastioninio tipo tvirtovę. Tuo metu Abiejų Tautų Respublikos atstovai už tai Radviloms net priekaištavo. Apskritai tai giminė, ant kurios pečių Lietuvos valstybė laikėsi mažiausiai pustrečio šimto metų“, – istorinę Radvilų reikšmę įvardijo profesorius D. Karvelis.
Ar pasinaudos proga?
Jis netgi pareiškė, kad ne Biržai verti paminklo Kristupui Radvilai Perkūnui, o būtent Kristupas Radvila Perkūnas yra vertas paminklo Biržuose.
„Toks akcentas turėtų būti – tokio požiūrio norėtųsi. Suprantu, kad yra procedūriniai dalykai, politinė valia ir kiti aspektai. Gaila, kad Biržai neturi savo Lubio, kuris galėtų vien tik savo lėšomis tą paminklą pastatyti“, – sakė D. Karvelis.
Istorikas taip pat pabrėžė, kad artėja 2027-ieji – jubiliejiniai Biržų metai, kurie sutaps ir su rinkimais. Pasak D. Karvelio, tai – gera proga ne tik istoriškai įprasminti miestą, bet ir pelnyti politinių taškų. Jo teigimu, tikėtina, kad už tokį sprendimą politikai būtų palankiai įvertinti rinkėjų ir galėtų būti perrinkti kitai kadencijai.
Tiesos momentas – kada bus perkirpta juostelė?
Biržų garbės narys, Vilniaus biržiečių klubo „Krivulė“ ir Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys, kultūros projektų rėmėjas Donatas Balčiauskas į Biržų rajono tarybos narius kreipėsi: „Gerbiami Radvilų ainiai“…
Savo kalboje jis ragino Biržų rajono merą, administraciją ir tarybos narius nedvejoti dėl finansinės paramos. Jis pabrėžė, kad visų biržiečių garbės reikalas – įsipareigoti pastatyti paminklą Kristupui Radvilai Perkūnui.
„Manau, kad istorikų, skulptorių ir fondo įkūrėjų išaiškinimas mus priartino prie tiesos momento, kai kirpsime juostelę ir atidengsime paminklą Kristupui Radvilai Perkūnui Biržuose. Matydamas jūsų susitelkimą ir pritarimą, tikiu, kad paminklą tikrai pastatysime“, – vylėsi D. Balčiauskas.
Kokybiškos medžiagos – paminklo ilgaamžiškumui
Skulptorius Marius Norkus – idėjos autorius – kartu su bendraautore, skulptore medalininke Lina Kalinauskaite, rajono tarybos nariams detaliai pristatė paminklo koncepciją.
„Paminklas susideda iš dviejų dalių, kaip būdinga klasikiniams monumentams – postamento ir pačios skulptūros. Buvo nemažai konsultuotasi su istorikais“, – sakė M. Norkus.
Jis pabrėžė, kad diskusijos vyko dėl daugelio detalių: kokiu rūbu bus aprengta skulptūra, kokia poza ji stovės, ką laikys rankoje. Anot skulptoriaus, visi sprendimai priimti preciziškai ir itin kruopščiai, siekiant istorinio tikslumo bei meninės kokybės.
Ieškos galimybių, bet jos – ribotos
Savivaldybės tarybos narė Irutė Varzienė tiesiai paklausė mero K. Knizikevičiaus, kokios yra finansinės galimybės prisidėti prie paminklo Kristupui Radvilai Perkūnui statybos. Ji siūlė pasinaudoti Nevyriausybinių organizacijų finansavimo programa, skiriant tęstinį finansavimą.
„Su skulptoriumi (Mariumi Norkumi, – aut. past.) jau esame dirbę ir neabejojame, kad terminų būtų preciziškai laikomasi“, – pastebėjo I. Varzienė.
Meras atsakė, kad Vyriausybės atstovo išaiškinime nurodyta, jog savivaldybė iš savo biudžeto negali tiesiogiai finansuoti privačių įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų, tarp jų – ir fondo, iniciatyvų.
„Tiesioginio finansavimo skirti negalima. Jeigu norite, dar kartą pateiksime užklausą ir atsakymą jums visiems persiųsime. Puikiai žinote, kad gyvename biudžetiniais metais ir metų pabaigoje turime atsiskaityti. Tačiau gal ir jūs, tarybos nariai, galite pasiūlyti, kaip šioje situacijoje galėtume prisidėti. Dėl pamatų jau esu sakęs – mes prisidėsime. Juos galime išlieti bet kada, esant tinkamoms oro sąlygoms. O finansavimo klausimas lieka atviras, nors ir aš, kaip meras, ir visa komanda, ir, matyt, tarybos nariai tikrai neprieštarautų galimybei prisidėti prie paminklo statybos. Tik lieka klausimas – kaip tai padaryti“, – sakė K. Knizikevičius ir patikino, kad finansavimo galimybės bus dar kartą peržiūrėtos, o pasiūlymai pateikti tarybai.
Jau užėmė vietą liejykloje – reikia lėšų
Skulptorius Marius Norkus tarybos narius patikino, kad neseniai lankėsi vienoje Kauno liejykloje, kur liejami paminklai, ir įsitikino, jog kainos yra konkurencingos. Su liejimo meistrais jau sutarta dėl Kristupo Radvilos Perkūno paminklo liejimo – tereikia sumokėti bent dalį avanso.
Pasak M. Norkaus, būsimas paminklas Biržų įkūrėjui bus liejamas iš bronzos. Tai techniškai sudėtingas procesas dėl subtilių ir smulkių skulptūros detalių.
Tarybos nariui Daliui Drevinskui pasiteiravus, ar nebūtų pigiau paminklą lieti Ukrainos liejyklose, M. Norkus patikino, kad šiuo metu kainos Lietuvoje ir Ukrainoje yra panašios.
„Mes pažįstame Ukrainos meistrus, liejančius tokius paminklus. Anksčiau kainos ten tikrai buvo palankesnės, tačiau dabar nemanau, kad skirtumai būtų dideli. Todėl numatyta lieti Kaune. Mes jau esame užėmę vietą dirbtuvėse, nes paprastai susidaro eilės. Liejimo procesas gali užtrukti pusmetį ar net metus“, – paaiškino skulptorius M. Norkus ir pridūrė, kad neužsiėmus vietos tektų „stoti į eilės galą“.
Jis taip pat paragino neišsigąsti paminklo statybos etapų. Pasak skulptoriaus, visiškai normalu, kad dideli paminklai gimsta palaipsniui – įgyvendinant projektą etapais.
„Liūto dalis” – formos lipdymas
Pasak M. Norkaus, didžiausią darbų „liūto dalį“ sudaro paminklo ruošinio lipdymas. Pati figūra bus 2,60 metro aukščio, todėl įgyvendinus šį pirmąjį etapą didžioji darbo dalis jau būtų atlikta. Postamento darbai jau apskaičiuoti, jų eiga aptarta, o pats pastatymas ilgai neužtruktų.
Tarybos nariui Nerijui Ubartui kilo klausimų dėl pasirinktų medžiagų: „Ar buvo svarstytos alternatyvios medžiagos? Ar tokiems paminklams taikomi tam tikri standartai?“
M. Norkus paaiškino, kad bronza ir granitas pasirinkti dėl jų ilgaamžiškumo: „Iš putų polistireno ar kitų pigių medžiagų statyti negalima. Mes išlošėme, nes postamento pagrindas bus liejamas iš betono – tai leidžia sutaupyti tiek fizinių, tiek finansinių resursų. Buvo pasiūlymų lieti figūrą iš epoksidinės dervos, tonuotos imituojant bronzą. Tačiau esu restauravęs tris tokio tipo skulptūras – dažniausiai gruntas nusilupa, atsiranda įtrūkimų“.
Ne tik honorarai, bet ir mokesčiai
Pasak M. Norkaus, klasikiniam ir ilgaamžiam paminklui realių alternatyvų praktiškai nėra. Jis paaiškino, kad tokio tipo skulptūros yra tuščiavidurės, bronzos sienelių storis siekia apie 4 milimetrus – tai palengvina transportavimą ir figūros užkėlimą ant postamento. Skulptūra svertų apie 400 kilogramų.
Skulptoriaus kolegė, paminklo bendraautorė Lina Kalinauskaitė tarybos narius informavo, kad į numatytą, maždaug 200 tūkst. eurų sieksiančią, projekto sąmatą įskaičiuotos ne tik medžiagos, darbai, transportavimo išlaidos ir honorarai, bet ir visi mokesčiai.
„Nepamirškime, kad bus mokami ir mokesčiai. Per tuos metus, kai buvo skaičiuota paminklo kaina, mokestinė sistema Lietuvoje taip pat pasikeitė“, – pažymėjo L. Kalinauskaitė.
Tarybos narė Audronė Garšvaitė pabrėžė, kad šiame posėdyje sprendimas dar nebus priimamas, tačiau aiškus moralinis įsipareigojimas – išreikštas: „Dabartinė taryba ir rajono vadovai yra pasiryžę prisidėti prie šio paminklo pastatymo“.
Kad frakcija pritars projekto rėmimui, patvirtino ir tarybos narė Indra Drevinskaitė, pasiteiravusi ar savivaldybė nepavėluos su finansiniu prisidėjimu ir ar bus spėta darbus užbaigti iki 2027 metų.
Meras davė žodį
„Tikrai nepavėluotume. Jeigu savivaldybė prisidėtų, tarkime, šiais ir kitais metais bent po 20 tūkst. eurų, tai būtų tikrai svarus indėlis. Tuomet potencialiems rėmėjams galėtume drąsiai ir užtikrintai sakyti, kad Biržų rajono savivaldybė yra suinteresuota paminklo statyba ir reikšmingai prisideda prie jo įgyvendinimo“,- abejojusiems dėl terminų paaiškino V. Rinkevičius.
Savo ruožtu meras K. Knizikevičius pažadėjo imtis konkrečių veiksmų.
„Reziumuodamas pasakysiu taip: kadangi mūsų apskrityje pasikeitė Vyriausybės atstovas, kuris turi atskiras darbo grupes, atsakingas už skirtingas sritis, galėsime jiems išsiųsti raštą su prašymais ir pasiūlymais, kokiu būdu galėtume greičiausiai prisidėti prie šio projekto. Su gautu atsakymu supažindinsime fondo atstovus ir savivaldybės tarybos narius. Tuomet pereisime prie sprendimo projekto rengimo ir, kaip suprantu, bendro sutarimo prisidėti“, – vilties suteikė meras K. Knizikevičius.
Ž. Maniko nuotr.
Ž. Maniko nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.
Ž. Maniko nuotr.
Ž. Maniko nuotr.