Tyrimai rodo, kad vis daugiau daugiau laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose. Nors jie padeda palaikyti tarpusavio ryšius, tačiau socialiniai tinklai turi ir ne tokių teigiamų aspektų. Anot Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovės Monikos Guliakaitės-Danisevičienės, internete plintanti neapykantos kalba – ypač žalinga.
Neapykantos kalba kuria priešišką atmosferą visuomenėje, nuo jos atskiria tam tikras pažeidžiamas grupes. Taip kyla nepasitikėjimas teisėsauga bei kitais visuomenės nariais, auga netolerancija. Pastaroji itin išryškėjo pandemijos metu.
Anot M. Guliakaitės-Danisevičienės, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad neapykantos kalba neretai būna pirmas žingsnis į neapykantos nusikaltimus bei smurtinius išpuolius, todėl į ją būtina reaguoti laiku ir tinkamai: „Kartais žmonės galvoja, kad neapykantos kalba yra tik žodžiai. Visgi, nors kalba nėra fizinis smurtas, ji gali tokį smurtą paskatinti“, – aiškina teisininkė.
Veikia visus
Ekspertė įspėja, kad neapykantos kalba neapsiriboja tik savo tiesioginiais adresatais: net jeigu ji yra nukreipta į vieną žmogų ar nedidelę bendruomenę, jos poveikis matomas ir platesniu mastu visuomenėje.
„Individualūs žmonės patiria žalą psichinei sveikatai, kas daro ženklų poveikį kitoms gyvenimo sferoms, pvz., karjerai. Tačiau neapykantos kalba veikia ir bendruomenę, kuriai priklauso šis žmogus: kadangi naudojami žmogaus tapatybe grįsti bauginimo elementai, jie veikia visus, kurie tapatina save su ta bendruomene“, – sako M. Guliakaitė-Danisevičienė.
Be to, anot teisininkės, plačiausiu lygmeniu neapykantos kalba veikia visą visuomenę – bendruomenės yra neatskiriama jos dalis. Todėl, pavyzdžiui, viešajame diskurse svarbu neatskirti tautinių grupių nuo etninių lietuvių. Kitu atveju atsiranda destruktyvus elgesio grėsmė: priešpriešos, netolerancija ir nepasitikėjimas vieni kitais.
Socialiniai tinklai leidžia neapykantai nevaldomai plisti
Socialinės medijos leidžia greitai ir, jei norime, anonimiškai dalintis savo nuomone ir informacija. Todėl neapykantos kalbos tiek daug – neapykantą platinti itin paprasta ir lengva. Kiekvienas interneto vartotojas gali pasiekti dideles auditorijas, rašyti kokius tik nori teiginius ir per daug negalvoti apie jų pasekmes. Anksčiau neapykantos kalba masiniu būdu galėjo būti skleidžiama tik spaudoje, radijuje ir televizijoje. Tokiame formate, anot ekspertės, neapykantą platinti daug sunkiau – egzistuoja institucinė vadinamosios tradicinių žiniasklaidos priemonių kontrolė ir savikontrolė, žurnalistai yra įpareigoti laikytis etikos kodeksų.
Problematiška ir tai, kad pagrindiniai socialiniai tinklai nepriklauso nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos jurisdikcijai – tai Jungtinėse Valstijose veikiančios korporacijos, tad ir jos reguliuojamos pagal JAV įstatymus, kur žodžio laisvė suprantama kitaip: „Sunku rinkti duomenis apie anoniminius asmenis. Galima sakyti, kad internetas tarsi tapo erdve, nuo kurios mes nebegalime pabėgti. Jei nuo neapykantos darbovietėje galime pasislėpti grįžę namo, virtualūs komentarai ir žinutės nesibaigia net atsijungus nuo socialinio tinklo“, – socialinių medijų sukuriamus sunkumus apibendrina M. Guliakaitė-Danisevičienė.
Pastebėjote neapykantos kurstymo atvejį internete? Apie tai paprastai ir greitai galite pranešti neapykantos nusikaltimų pranešimų platformoje manoteises.lt/pranesk
Interviu apie neapykantos kurstymą parengtas siekiant šviesti gyventojus apie neapykantos žalą. Projektą įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, bendrai finansuoja Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa bei LR Teisingumo ministerija. Už teksto turinį atsako tik jo autorė.
Užs. 11017