„Šuo yra šuo – niekas nežino, kas jam šaus į galvą“
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Pasak biržiečio, šuo tikriausiai yra stafordšyro bulterjeras, o tokie šunys, jo įsitikinimu, priskiriami agresyvioms veislėms.
„Niekaip nesuprantu, kodėl tas žmogus taip elgiasi. Šuo yra šuo – niekas negali žinoti, kas jam šaus į galvą ir kada. Tikiuosi, kad galbūt susipras žmogus. Juk jis ne vienas su savo šunimi vaikštinėja. Kiek žinau, yra speciali vieta Dauguviečio parke, kur galima savo šunį ne tik dresuoti, bet ir paleisti nuo pavadėlio. O čia – ir vyresni žmonės vaikšto, ir vaikai“, – piktinosi biržietis.
Palaidų šunų problema – ne nauja
Apie palaidų šunų problemą „Biržiečių žodis“ jau rašė šių metų vasario mėnesį, kai pasitaikė net keli atvejai, kai palaidi, o kai kuriais atvejais net ir su pavadėliu vedžiojami šunys užpuolė praeivius.
Todėl dar kartą primename Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Ričardo Sabo anksčiau „Biržiečių žodžiui“ išsakytą komentarą.
„Jeigu šuo turi socializacijos pažymėjimą, pavadėlis nebūtinas. Tačiau apie tai sužinoti galima tik paklausus šuns savininko“, – sakė R. Sabas.
Jis kalbėjo apie atvejus, kai šuo iš tiesų yra ramus ir nekelia jokios grėsmės aplinkiniams.
Pavadėlis privalomas, o atsakomybė lieka
R. Sabas tuomet aiškino, kad vedžioti šunį be pavadėlio savaime nėra draudžiama – kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai.
Tačiau Biržų rajono savivaldybės skelbiamų gyvūnų laikymo taisyklių 79 punkte nurodyta, kad viešosiose vietose šunys vedžiojami su pavadėliu, o pavojingų ir kovinių veislių šunims bei jų mišrūnams privalomas ir antsnukis. Taigi socializacijos pažymėjimas savaime neatleidžia šuns šeimininko nuo pareigos laikytis šių reikalavimų.
Specialistas pripažino, kad visada yra dvi pusės. Viena vertus, reikia atsižvelgti į tai, kokie reikalavimai taikomi šuns šeimininkui. Kita vertus, reikia suprasti ir žmones, kurie, sutikę nepažįstamą gyvūną, nežino, ko iš jo tikėtis.
Būtent čia ir atsiranda svarbiausias klausimas – ne tik tai, ar šuo privalo būti prisegtas prie pavadėlio, bet ir tai, ar jo šeimininkas gali užtikrinti, kad gyvūnas nekels grėsmės aplinkiniams.
Kai šuo kelia pavojų – gresia bauda
Vis dėlto, jeigu šuo įsikimba dantimis į drabužį ar kitaip sukelia pavojų žmogui, tai jau gali būti laikoma pažeidimu.
Pasak R. Sabo, Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad jeigu gyvūnas kelia grėsmę asmens sveikatai, gyvybei ar turtui, jo laikytojui gali būti skirta bauda nuo 50 iki 120 eurų.
Apie atsakomybę aiškiai kalbama ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme – gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų augintiniai nekeltų grėsmės žmonių ar kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Šuo kalbėti nemoka – už jį atsako šeimininkas. Todėl atsakomybė už gyvūno elgesį pirmiausia tenka jo šeimininkui. O viešoje vietoje svarbiausia ne vien tai, ką leidžia taisyklės, bet ir elementarus dėmesys šalia esantiems žmonėms.
Skaitytojo nuotr.
Skaitytojo nuotr.