Teatriukų šventė Papilyje

*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!

Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.

Šio­je šven­tė­je bu­vo su­vai­din­ti trys spek­tak­liai: „Plu­te­lė ir pe­lės“ (aut. St. Kap­nys), „Žen­te­lis“ (aut. A. Kaz­ra­gis) ir „Ves­tu­vių nak­tis“ (aut. I. Sty­rie­nė). Re­gi­na Lat­vė­nie­nė, spek­tak­lio „Plu­te­lė ir pe­lės“ re­ži­sie­rė iš Kup­re­liš­kio, paat­vi­ra­vo, kad šį spe...

Šio­je šven­tė­je bu­vo su­vai­din­ti trys spek­tak­liai: „Plu­te­lė ir pe­lės“ (aut. St. Kap­nys), „Žen­te­lis“ (aut. A. Kaz­ra­gis) ir „Ves­tu­vių nak­tis“ (aut. I. Sty­rie­nė).

Re­gi­na Lat­vė­nie­nė, spek­tak­lio „Plu­te­lė ir pe­lės“ re­ži­sie­rė iš Kup­re­liš­kio, paat­vi­ra­vo, kad šį spek­tak­lį re­pe­tuo­ti pra­dė­jo po Nau­jų­jų me­tų, kad spė­tų pa­ruoš­ti, kaip pas juos priim­ta, Mo­ti­nos die­nai.

„Sun­kiau­sia yra su­ras­ti spek­tak­liui pje­sę“, – pra­si­ta­rė Re­gi­na. – „Ieš­ko­me ko­me­di­ji­nio žan­ro, nes pa­pras­tiems žmo­nėms to­kie la­biau su­pran­ta­mi.“

Re­ži­sie­rė pa­sa­ko­jo, kad dir­bo Kup­re­liš­kio kul­tū­ros na­muo­se nuo 2007 me­tų, kai už­da­rė kai­mo mo­kyk­lą, o 2015 me­tais išė­jo iš dar­bo smar­kiai pa­šli­jus svei­ka­tai. Nuo ta­da mo­te­ris dir­ba vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais, ne­gau­da­ma at­ly­gi­ni­mo, bet teat­riu­ko neap­lei­džia, jį te­be­tu­ri ir tuo džiau­gia­si. Ko­lek­ty­vas taip pat ne­no­ri jos pa­leis­ti. Re­gi­na juo­kia­si: „Gal dėl to, kad esu bjau­ri.“ Jos teat­ro ko­lek­ty­vas šei­my­ni­nis, kaip pa­ti Re­gi­na sa­ko: „Trys po­ros, Da­nu­tė ir aš.“ Tai­gi, iš vi­so ko­lek­ty­vą su­da­ro aš­tuo­ni žmo­nės. „Teat­ras – mums tie­siog pra­mo­ga“, – sa­ko re­ži­sie­rė Re­gi­na.

Trūksta vyrų…

Ma­ry­tė Un­dzė­nie­nė, re­ži­sie­rė iš Skre­biš­kių kai­mo, į „Teat­riu­kų šven­tę“ at­bil­dė­jo su spek­tak­liu „Žen­te­lis“. „Į teat­riu­kų šven­tes vi­są­laik va­žiuo­ja­me, jei tik lei­džia ga­li­my­bės, – sa­ko re­ži­sie­rė Ma­ry­tė U. – Ne­bent kas nors at­si­tin­ka, bet taip tai sten­gia­mės su­da­ly­vau­ti“.

Jos mė­gė­jų teat­riu­ko ko­lek­ty­vo su­dė­tis per ei­lę me­tų la­bai ki­to. Kaž­ka­da, sa­vo lai­ku, daug vai­di­no jau­ni­mo. Bu­vo žmo­nių, vai­di­nu­sių daug me­tų.

Kal­bė­da­ma apie ko­lek­ty­vo na­rių kai­tą, Ma­ry­tė ne­slė­pė: „Bū­na taip, kad vie­ni pa­ban­do ir ne­bea­tei­na. Ki­ti il­gai vai­di­no, o dar ki­ti no­ri vai­din­ti, bet tik ma­žas ro­les“. Kai Skre­biš­kių sky­riaus teat­riu­kas šven­tė sa­vo gy­va­vi­mo 20-me­tį, tai bu­vo su­kvies­ti vi­si vai­di­nę ir te­be­vai­di­nan­tys. Ma­ry­tė su­skai­čia­vo, kad su­si­ju­sių su teat­ru bu­vo dau­giau kaip tris­de­šimt.

At­vež­ta­me spek­tak­ly­je „Žen­te­lis“ vai­di­no trys ak­to­riai. „Su spek­tak­liais mums la­bai su­dė­tin­ga, nes trūks­ta vy­rų“, – pa­sa­ko­jo Ma­ry­tė.

Apie „mamyčiuką”

Pas­ku­ti­nis sce­no­je pa­si­ro­dė Šiekš­ti­nin­kų bend­ruo­me­nės teat­ro ko­lek­ty­vas su spek­tak­liu „Ves­tu­vių nak­tis“. Spek­tak­lis apie vei­kė­ją „ma­my­čiu­ką“, apie ku­rį pa­sta­ty­tos net ke­lios se­ri­jos, pra­de­dant „Pa­žin­čių klu­bu“. Pa­ga­liau – kul­mi­na­ci­ja, ku­rio­je vyks­ta jau „ma­my­čiu­ko“ ve­dy­bos ir jo pir­mo­ji nak­tis.

Šiam sa­vi­veik­li­niam teat­rui va­do­vau­ja Ire­na Sty­rie­nė. Ji – tik­ras ko­lek­ty­vo idė­jų va­rik­liu­kas, sa­vo ener­gi­ja už­ve­dan­tis ne tik sa­vo teat­riu­ką, bet ir vi­sus žiū­ro­vus.

Pa­pi­lio sky­riaus „Teat­riu­kų šven­tės“ su­ma­ny­to­ja Vi­ta Vo­rie­nė, pri­sta­ty­da­ma Šiekš­ti­nin­kų mė­gė­jų teat­ro re­ži­sie­rę Ire­ną Sty­rie­nę, sa­kė, kad kur Lie­tu­vo­je ne­nu­va­žiuo­tum, ten sce­no­je jau sto­vi Ire­na. Vi­tai pa­si­tei­ra­vus Ire­nos, kur ši pa­si­krau­na sa­vo neiš­sen­kan­čios ener­gi­jos, Ire­na at­sa­kė, kad to­kia bu­vo nuo pat vai­kys­tės. „Ga­liu pa­sė­dė­ti ra­miai tik dvi mi­nu­tes: at­si­ke­liu ir vėl le­kiu“, – sa­vo at­sa­ky­mu pra­juo­ki­nu­si sa­lę at­šo­vė Ire­na.

Gyvenantys vienu ritmu

B. Dau­gu­vie­čio teat­ro re­ži­sie­rė Vi­ta Vo­rie­nė apie šią teat­riu­kų šven­tę at­si­lie­pė: „Vi­si ko­lek­ty­vai la­bai fai­ni, vi­si teat­riu­kai, kiek be­vai­din­tų, tiek sa­vęs ir ati­duo­da. Ir šį kar­tą nei prie vie­no ko­lek­ty­vo nė­ra kaip pri­si­ka­bin­ti, nors aš nie­ka­da ne­si­ka­bi­nė­ju, o kaip tik sten­giuo­si pa­ska­tin­ti taip da­ry­ti to­liau. Čia tik jau­nys­tė­je la­bai pa­pras­ta at­ro­do pa­mo­ky­ti da­ry­ti vie­naip ar ki­taip, o pa­skui su­pran­ti, kad žmo­gų vi­są­laik rei­kia tik ska­tin­ti, kad pa­si­ti­kė­tų sa­vi­mi. Kai pa­si­ti­kės sa­vi­mi, ta­da ir pa­da­rys, ir vi­są sa­ve ati­duos.

Ma­nau, kad žiū­ro­vams ši šven­tė taip pat tik­rai la­bai pa­ti­ko. Dė­kin­ga esu vi­siems žiū­ro­vams, vi­siems re­ži­sie­riams ir vi­siems ak­to­riams. Ir teat­riu­kai, ir ak­to­riai da­bar vie­nas ki­tą ge­rai pa­žįs­ta­me ir pa­si­da­rė­me tar­si bend­ri­ja, ku­ri gy­ve­na tuo pa­čiu ir sie­kia to pa­ties“.

Re­ži­sie­rė Vi­ta Vo­rie­nė pa­svars­to, ar Teat­riu­kų šven­tės ne­sug­rą­žin­ti į Bir­žų kul­tū­ros cent­rą. „Ne­si­no­ri iš Pa­pi­lio iš­stum­ti to­kios gra­žios šven­tės, nors bū­tų įma­no­ma pa­da­ry­ti šią šven­tę dvie­jo­se vie­to­se – ir Bir­žuo­se, ir Pa­pi­ly­je. Bet ta­da Pa­pi­lys ne­be­su­lauk­tų žiū­ro­vų iš Bir­žų, jų su­ma­žė­tų, o da­bar kol kas jie at­va­žiuo­ja“.

Re­ži­sie­rės bal­se su­skam­ba dve­jo­nė: „Bir­žų kul­tū­ros cent­re bu­vo 10-oji Teat­riu­kų šven­tė. Gal pa­vyks ten pat pa­da­ry­ti ir 20-ąją“.

D. Ma­tu­se­vi­čie­nės nuo­tr.

D. Ma­tu­se­vi­čie­nės nuo­tr.

D. Ma­tu­se­vi­čie­nės nuo­tr.

D. Ma­tu­se­vi­čie­nės nuo­tr.

D. Ma­tu­se­vi­čie­nės nuo­tr.

D. Ma­tu­se­vi­čie­nės nuo­tr.