Šventės simbolis – partizanų būrio ženklas

Rugp­jū­čio 9 d. "Bir­žie­čių žo­dy­je" rek­la­ma­vo­me Jo­niš­kė­lio Res­pub­li­kos šimt­me­čio šven­tės pro­gra­mą. Prog­ra­ma – įspū­din­ga: ki­lo­met­ro Tris­pal­vės ne­ši­mas nuo Kar­pių dva­ro iki Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vų did­vy­rio, ka­ri­nin­ko Jo­no Sta­pu­lio­nio ka­po, at­nau­jin­to ko­vo­to­jų už Lie­tu­vos lais­vę me­mo­ria­lo ati­da­ry­mas, Lie­tu­vos ka­ri­nių pa­jė­gų ir NA­TO par­tne­rių gink­luo­tės pri­sta­ty­mas ir net Pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos vi­zi­tas. Ta­čiau "Bir­žie­čių žo­džio" skai­ty­to­jai, ki­lu­siai iš Jo­niš­kė­lio kraš­to, už­kliu­vo ren­gi­nio pla­ka­tas, ku­ria­me – Tris­pal­vės fo­ne pa­vaiz­duo­ta kau­ko­lė ir su­kry­žiuo­ti kau­lai. Skai­ty­to­jai pa­si­ro­dė, jog tai ne­pa­gar­ba vė­lia­vai. Ji pa­pra­šė iš­siaiš­kin­ti, ką šis sim­bo­lis reiš­kia.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rius – bend­ro­vės "Joal­da" va­do­vas Da­rius Rim­ke­vi­čius bei laik­raš­čio "Dar­bas" va­do­vas Vik­to­ras Sta­nis­lo­vai­tis sa­kė, jog šis sim­bo­lis – yra Lie­tu­vos tris­pal­vės ir Jo­niš­kė­lio par­ti­za­nų ba­ta­lio­no ženk­lo sim­bio­zė. Tad nie­ko įžei­džian­čio ta­me ne­ga­li bū­ti. Pap­ras­čiau­siai rei­kia ži­no­ti is­to­ri­ją. Lie­tu­vos tris­pal­vės tri­kam­pio for­mos ženk­lą par­ti­za­nai ne­šio­da­vo ant uni­for­mos ran­ko­vės, o ženk­lą su kau­ko­le seg­da­vo­si prie­šui įbau­gin­ti. Tad šven­tės or­ga­ni­za­to­riai su­ma­nė to­kio ženk­lo sim­bio­zę kaip šven­tės lo­go­ti­pą.

Štai to­kia Jo­niš­kė­lio par­ti­za­nų is­to­ri­ja trum­pai.

Iš pra­džių Jo­niš­kė­lio par­ti­za­nai vei­kė kaip slap­ta pa­si­prie­ši­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja. Jos bran­duo­lį su­da­rė 1918 m. pa­bai­go­je Jo­niš­kė­lio ap­skri­ty­je suor­ga­ni­zuo­tų mi­li­ci­jos, vė­liau – ap­sau­gos bū­rių na­riai. Or­ga­ni­za­ci­ja Rau­do­no­sios ar­mi­jos už­nu­ga­ry­je tel­kė ap­sau­gos bū­rius, plė­to­jo ar­do­mą­ją veik­lą, agi­ta­vo ko­vo­ti dėl Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės, kau­pė gink­lus, pa­ti­ki­mus žmo­nes įter­pė į so­vie­ti­nės val­džios įstai­gas. Or­ga­ni­za­to­riai: Pet­ras Gu­de­lis, An­ta­nas Ka­zi­le­vi­čius, Jo­nas Na­va­kas, An­ta­nas Sta­pu­lio­nis, Alek­sand­ras Šums­kis.

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ir sak­sų sa­va­no­rių da­li­nių puo­la­mai Rau­do­na­jai ar­mi­jai trau­kian­tis, nuo 1919 m. ko­vo 22 d. par­ti­za­nais pa­si­va­di­nę ap­sau­gos bū­rių na­riai iš pra­džių Jo­niš­kė­ly­je, ne­tru­kus ir ki­tur ėmė veik­ti vie­šai – Jo­niš­kė­ly­je nu­gink­la­vo da­lį Rau­do­no­sios ar­mi­jos Že­mai­čių pul­ko ka­rių, per­se­kio­jo at­si­trau­kian­čius Rau­do­no­sios ar­mi­jos da­li­nius, iš­va­duo­to­je te­ri­to­ri­jo­je kū­rė Lie­tu­vos val­džios ins­ti­tu­ci­jas. 1919 m. ba­lan­džio pra­džio­je par­ti­za­nai, ku­rių kar­tu su mi­li­ci­ja jų bu­vo apie 1500, kau­da­mie­si 60 – 70 km fron­to ruo­že nuo Lat­vi­jos sie­nos iki Ber­na­to­nių ne­to­li Pa­ne­vė­žio, su Lie­tu­vos ka­riuo­me­ne su­stab­dė Rau­do­no­sios ar­mi­jos kontr­puo­li­mą.

1919 m. ba­lan­džio mėn. par­ti­za­nų bū­riai su­jung­ti į Jo­niš­kė­lio par­ti­za­nų mir­ties ba­ta­lio­ną (4 kuo­pos), 1919 m. ge­gu­žės 20 d. jis pri­pa­žin­tas Lie­tu­vos ka­ri­niu da­li­niu, pa­va­din­tas Ats­ki­ru par­ti­za­nų ba­ta­lio­nu (va­das An­ta­nas Sta­pu­lio­nis). 1919 m. ge­gu­žės mėn. da­ly­va­vo ko­vo­se su Rau­do­no­sios ar­mi­jos da­li­niais Jo­niš­kė­lio, Bir­žų ap­skri­ty­se. 1919 m. rugp­jū­čio ba­ta­lio­nas, per­tvar­ky­tas į Jo­niš­kė­lio pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­ną (apie 500 žmo­nių, va­das Alek­sand­ras Ja­kai­tis), da­ly­va­vo Za­ra­sų ope­ra­ci­jo­je. 1919 m. gruo­džio 10 d. ba­ta­lio­nas per­tvar­ky­tas į De­vin­tą­jį pės­ti­nin­kų pul­ką.