Naujausios
Apskrities moterys gyvena ilgiau
Šiaulių apskrities žmonės vidutiniškai gyvena 75 metus ir keturis mėnesius. Gyvenimo trukmės vidurkį labiausiai padidina moterys. Jos gyvena 80 metų 3 mėnesius ir gyvenimo trukme lenkia šalies vidurkį. Tuo tarpu vyrai gyvena vidutiniškai 68 metus ir 4 mėnesius, beveik dvylika metų atsilikdami nuo moterų ir metais – nuo šalies vyrų gyvenimo trukmės vidurkio.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Trukmė – 75 metai
Kelmėje vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Sveikas senėjimas“ pranešimą skaičiusi Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė palygino Šiaulių apskrities ir visos Lietuvos žmonių vidutinę gyvenimo trukmę. Nuo 2000-ųjų metų iki šių dienų ji gerokai pailgėjo. 2000-aisiais Šiaulių apskrities moterys gyveno vidutiniškai – 76 metus ir 11 mėnesių, vyrai – 66 metus ir 10 mėnesių. Tuo tarpu 2014 metais vyrų gyvenimo trukmė siekė 68 metus ir keturis mėnesius, moterų – 80 metų ir tris mėnesius.
Bendra Šiaulių apskrities gyventojų trukmė šiuo metu yra ilgesnė nei šalies vidurkis. Ji siekia 75 metus ir keturis mėnesius. Tuo tarpu šalies gyvenimo trukmės vidurkis yra 74 metai ir septyni mėnesiai.
2000-aisiais metais Šiaulių apskrities žmonės gyveno maždaug pora mėnesių trumpiau negu šalies vidurkis. Beje, vyrų gyvenimo trukmė tuomet šiek tiek lenkė šalies vidurkį, tačiau nuo jo atsiliko moterys.
Statistikos departamento duomenimis, blogiausi rodikliai užfiksuoti 2006 metais. Tuomet Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė siekė 70,96 metų, o Šiaulių apskrities gyventojų – dar mažiau – 70,46.
Tačiau vėliau fiksuojama vėl ilgesnė gyvenimo trukmė ir kasmet ji po truputį ilgėja.
Prognozuojama, kad 2025 metais vidutinė Lietuvos žmonių gyvenimo trukmė pailgės dar trejais metais – iki 77 metų ir šešių mėnesių.
Visuomenės senėjimas – iššūkis
Gyvenimo trukmės ilgėjimą lemia gerėjančios ekonominės ir socialinės gyvenimo sąlygos bei sveikatos apsauga. Tai laikoma visuomenės pasiekimu.
Tačiau visuomenės senėjimas, kai šalyje ir apskrityje daugėja senų žmonių, bet mažėja gimstamumas, blogėja demografinė situacija, mažėja jaunų žmonių, tampa ir savotišku iššūkiu. Yra toks rodiklis – demografinis senatvės koeficientas. Jis rodo kiek vyresnių negu 65 metai žmonių tenka 100 vaikų iki 15 metų amžiaus.
Per pastaruosius penkerius metus šis koeficientas padidėjo nuo 116 iki 129. Kelmės rajone jis siekia net 169.
Daugėjant senų žmonių ir mažėjant jaunimo didėja ir išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas. Per pastarąjį penkmetį jis išaugo nuo 26 iki 28, o Kelmės rajone – iki 34.
Viena iš išeičių – rūpintis pagyvenusių žmonių sveikata, kad jie kuo ilgiau būtų aktyvūs, galėtų savimi pasirūpinti, gyventi be vaistų. Mat paprastai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė nuolat kinta, atsiranda įvairios lėtinės ligos, kurių gydymui išleidžiama nemažai lėšų.
Todėl labai svarbu rūpintis ne tik pensininkų gyvenimo trukmės ilgėjimu ir gyvenimo kokybe, bet ir vyresnio amžiaus dirbančių žmonių sveikata. Kad šie žmonės kuo ilgiau būtų sveiki, išliktų darbo rinkoje ir be trikdžių darbuotųsi.
Sveika senatvė – tai vienas iš svarbiausių Pasaulio sveikatos organizacijos siekių.
Ar įmanoma senatvė be vaistų?
Pasaulinė sveikatos organizacija siūlo pripažinti vyresnio amžiaus žmones kaip neįkainojamą turtą ir sudaryti palankias sąlygas jiems kuo ilgiau dirbti, aktyviai dalyvauti įvairiose gyvenimo srityse, imtis savanoriškos veiklos, teikti sveikatos priežiūros paslaugas vyresniems už juos žmonėms. Aktyvi gyvensena jiems padėtų stiprinti ir saugoti savo sveikatą.
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė pabrėžia, jog Lietuvos visuomenėje dėl susidariusių netinkamų stereotipų vyresni žmonės vertinami kaip nepatikimi, netinkami darbui, fiziškai silpnesni, neįgalūs, bejėgiai. Dėl to apribojamas jų dalyvavimas visuomeniniame gyvenime. Socialinė atskirtis sukelia depresiją, nervų ligas, o dėl to paaštrėja ir kitos ligos.
Įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantys pagyvenę žmonės yra didžiausi vaistinių preparatų vartotojai. O kompensuojamieji vaistai sudaro didelę ir greičiausiai augančią sveikatos priežiūros išlaidų dalį.
Ar įmanoma senatvė be vaistų? Lietuvos kaimuose yra sveikuolių, kurie visą gyvenimą – po 80 – 90 ir daugiau metų praleido beveik nesusidūrę su gydytojais. Jaunesnioji karta dažniau naudojasi medikų paslaugomis ir dažniau neišvengia vaistų. Tačiau medicinos mokslininkai kelia uždavinį, jog vyresnio amžiaus žmonės vaistus turi vartoti kuo racionaliau.
Sveikatos sistemos prioritetu turi tapti senų žmonių gyvenimo kokybės gerinimas ir jų sveikatinimas natūraliomis priemonėmis: fiziniu aktyvumu, sveika mityba, nuolatiniu mokymusi.
Sveikatos priežiūros įstaigų tikslas kuo anksčiau diagnozuoti vyresnio amžiaus žmonių ligas, kad kuo greičiau būtų suteikta kvalifikuota pagalba. Kad žmogus pasveiktų ir būtų savarankiškas, kuo mažiau priklausomas nuo kitų.
Asmeninė nuotr.
SVEIKATINIMAS: 2008 metais Kelmės rajone įsteigto visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė tvirtina, jog valstybė privalo užtikrinti kokybišką vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūrą ir lėtinių ligų prevenciją.