Naujausios
Jūs gimėte ir augote Biržuose. Kokie prisiminimai apie tėvų namus, šeimą, vaikystę, mokyklą?
Patys šilčiausi ir gražiausi prisiminimai. Prieš akis iškyla tėvų namai Vilniaus gatvėje, buvusi Biržų 2 – oji vidurinė mokykla, dabar Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, Apaščios upė, ežero pakrantės, senamiestis, pilis... Daug šviesių ir gražių prisiminimų iškyla prieš akis vien tik išgirdus žodį „Biržai“. Labai gyvi vaizdiniai, žydinčių obelų, ievų kvapai užburia ir, rodos, kad viskas buvo tik vakar, kad nebuvo tų 40 metų svetur. Nors nubėgo daug vandens Apaščios upe, bet viskas atmintyje dar labai gyva.
Ar griežtai auklėjo tėvai?
Na, gal teko porą kartų beržinės košės paragauti, bet ji buvo atpildas už netikusį veiksmą. Matote, kai man buvo gal 2 metai, mirė mano mama. Aš augau su tėčiu ir labai šviesia močiute, kuri buvo aristokratiškos kilmės ir auklėjo mane taip, kad žmogui reikia kažko daugiau nei duonos riekės, auklėjo įtikinimu, savo pavyzdžiu, geranoriškai, šviesa ir tiesa. Pokario metu mano seneliai slapstėsi nuo tremties, o tėčiui ir jo sesei teko paragauti tremtinio duonos. Tėtis buvo iš keturių vaikų šeimos ir labai šviesūs buvo tėčio artimieji.
Kas Jums yra Biržai?
Gimtasis miestas, kuriame gavau viso gyvenimo pamatus.
Ar turite Biržuose artimųjų?
Ne, gaila, bet jau neturiu. 2019 m. mirė paskutinė teta ir tėtis, bet namas Vilniaus gatvėje nr. 45 tebestovi.
Kas Jus paskatino mokytis medicinos?
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
