Laimutė Jakubėnienė: „Gydytojo profesija buvo ir bus prestižinė“

Asmeninio albumo nuotr.
Laimutė Jakubėnienė su vaikais Dalia ir Antanu.
Biržų Rotary klubo, Radvilos Perkūno paminklo fondo, taip pat rajono literatų klubo „Versmė“ narė, gydytoja Laimutė Jakubėnienė gyvenime vadovaujasi filosofija – kaip šauksi, taip atsilieps. Svarbiausias geras dalykas, jai nutikęs 2024-aisiais – neįvyko nieko nepataisomai blogo. Apie profesiją ir gyvenimą kalbamės su gydytoja L. Jakubėniene.

Jūs gimėte ir augote viename seniausių Lietuvos miestų – Ukmergėje, kurios senamiestis – vienas iš septynių vertingiausių Lietuvoje. Kas paskatino iškeisti gimtinę į Biržus?

Taip, gimiau ir augau Ukmergėje. Tik tuomet senamiestis buvo vieta, kurioje niekas nenorėjo gyventi: apšiuręs, smirdintis, be patogumų... Ir to senovinio grožio kažkaip nepastebėjome ir neakcentavome – visi norėjome gyventi „su patogumais, mikrorajone“.

Mokiausi pačioje gražiausioje Lietuvos vidurinėje mokykloje – dabar ji A.Smetonos gimnazija. Po to įstojau į Kauno medicinos institutą ir, sėkmingai jį baigusi, gavau otorinolaringologinę internatūrą Panevėžio ligoninės ANG skyriuje. Po 7 metų LOR darbo likimas atvedė į Biržų ligoninę.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/