Biržų Rotary klubo, Radvilos Perkūno paminklo fondo, taip pat rajono literatų klubo „Versmė“ narė, gydytoja Laimutė Jakubėnienė gyvenime vadovaujasi filosofija – kaip šauksi, taip atsilieps. Svarbiausias geras dalykas, jai nutikęs 2024-aisiais – neįvyko nieko nepataisomai blogo. Apie profesiją ir gyvenimą kalbamės su gydytoja L. Jakubėniene.
Jūs gimėte ir augote viename seniausių Lietuvos miestų – Ukmergėje, kurios senamiestis – vienas iš septynių vertingiausių Lietuvoje. Kas paskatino iškeisti gimtinę į Biržus?
Taip, gimiau ir augau Ukmergėje. Tik tuomet senamiestis buvo vieta, kurioje niekas nenorėjo gyventi: apšiuręs, smirdintis, be patogumų… Ir to senovinio grožio kažkaip nepastebėjome ir neakcentavome – visi norėjome gyventi „su patogumais, mikrorajone“.
Mokiausi pačioje gražiausioje Lietuvos vidurinėje mokykloje – dabar ji A.Smetonos gimnazija. Po to įstojau į Kauno medicinos institutą ir, sėkmingai jį baigusi, gavau otorinolaringologinę internatūrą Panevėžio ligoninės ANG skyriuje. Po 7 metų LOR darbo likimas atvedė į Biržų ligoninę.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/