Deimantė Rukšėnaitė: „Gyvūnų globa – mano gyvenimo būdas“

Kaip susidraugavote su gyvūnų globos namais „Vizgis“ ?

Aš „Vizgyje“ – nuo pat jo įkūrimo. Mane pasikvietė „Vizgio“ šeimininkė. Su ja susipažinau per Utenos gyvūnų globos vadovę Jolantą, nes tarp Anykščių ir Utenos dalinamės viskuo: gyvūnais, vargais ir džiaugsmais, padedam vieni kitiems, neskirstydami – tavo ar mano – gyvūnas, tiesiog darome. Pačioje pradžioje buvau tik aš – tiesiog padėjau globos namams startuoti. Prasidėjo nuo globos kambarių skirstymo, gyvūnų vežimo, dokumentacijos ruošimo, veiklos gairių, tvarkos nustatymo ir t.t. Įsikūrėme ir pradėjome veiklą. Taip pat startavo ir gyvūnų klinika. Aš – sau, o „Vizgis“ sau dirbome. Vėliau prisijungė kita mergina. Intensyviai dirbome karantino metu – nuo aušros iki sutemų. Vėliau jungėsi daugiau darbuotojų, nes gyvūnų buvo vis daugiau ir daigiau. Po karantino ėmė talkinti daugiau žmonių, mokėme, kad jie galėtų dirbti savarankiškai.

Anksčiau buvau sumaniusi į Biržus atvykti vieną kartą į savaitę. Bet tiesiog fiziškai nebegalėjau spėti, nes atstumas tarp Anykščių ir Biržų nemažas. O ši veikla nėra mano darbas ir pajamų šaltinis. Gyvūnų globa – mano gyvenimo būdas, kai darau tai, ką reikia daryti... O kad tai darytum, dar reikia dirbti ir savo tiesioginį darbą. Todėl darbas ir dviejų miestų gyvūnai – net stipriausiems kartais būna per didelė našta. Apsiribojau tuo, kad Biržams galiu padėti nuotoliu: skelbimais, skambučiais ir gyvūnų namų paieška užsienyje. Tiek tos mano pagalbos, bet, kiek spėju, tiek gelbėju. Tiesiog labai smagu, kai gyvūnai randa namus.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com