Birutė Valionytė: „Norvegijoje gražu ir gera, bet Biržuose gražiau ir šilčiau“

Asmeninio albumo nuotr.
„Rinkėjas turi vertinti ne pažadus, o nuveiktus darbus“, – įsitikinusi Birutė Valionytė.
Filosofas Vydūnas manė, kad nuo vidinės žmogaus nuostatos priklauso tautos likimas. Materialūs dalykai neturėtų nusverti dvasinių vertybių, tokių kaip besąlygiška meilė ir ištikimybė Tėvynei, vienoks ar kitoks pasiaukojimas, iškilus būtinybei, abipusis ryšys ir atsakomybė. Ypatingai svarbu šių vertybių tęstinumas, perdavimas ateities kartoms. Apie tai kalba šiandieninė mūsų viešnia – Biržų krašto žmogus ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė

Jūs gimėte Girstakiškiuose, Rokiškio rajone, bet vėliau Jūsų kelias vingiavo per Biržus. Kaip atsidūrėte Biržuose, kas buvo Jūsų tėveliai, kur Biržuose gyvenote?

Taip, gimiau Rokiškio rajono Girstakiškių kaime, bet mano vaikystė prabėgo Biržų rajono Spalviškių girininkijoje, kur tėtis buvo medienos apdirbimo cecho stalius, ten pat dirbo ir mama. Mano tėtis buvo politinis kalinys, kuris buvo nuteistas už pogrindinę veiklą ir įkalintas Norilsko lageryje. Seneliai iš abiejų pusių buvo savanoriai ir už tai gavo žemės: iš tėvo pusės Gražiškių kaime, netoli Kvetkų, o iš mamos pusės – Girstakiškių kaime, Rokiškio rajone, netoli Pandėlio. Vėliau tėvai įsikūrė Spalviškių girininkijoje, nes į miškų ūkį buvo priimami ir tremtiniai, ir politiniai kaliniai be apribojimų. Tuo metu beveik visą Spalviškių miškininkų gyvenvietę sudarė grįžę iš tremties. Tėvų namas stovėjo priešais girininkijos pastatą, tad miškininkus mačiau nuo kūdikystės. Be to, ir tėtis vis sakydavo, kokia gera girininko profesija. Su Spalviškiais atsisveikinau 1969 metais, kai tėvai pasistatė Biržuose namą ir persikėlėme. Čia 1974-aisiais baigiau Biržų 2-ąją vidurinę mokyklą, rinkausi savo gyvenimo kelią, mokslus, specialybę... Dar mokyklos suole supratau, jog man, kaip politinio kalinio dukrai, galimybės yra apribotos. Skaudu buvo tai suprasti ir pajusti, bet tada įsisąmoninau, kad viską, ko noriu ir siekiu, turėsiu padaryti tik savo galva ir rankomis, kad privalau viską daryti geriau nei kiti. Prisimenu, kartą grįžtu iš Juodžionių pradinės mokyklos, buvau gal pirmokė, ir išgirdau, kad piktai ginčijasi mano tėvai dėl mokytojos raginimo man stoti į spaliukus. Mama įrodinėja tėčiui, kad Birutė niekur nestos, o tėtis jai atkerta: „Birutė visur stos, kur reikia, nes jai reikia baigti aukštąjį mokslą. Aš buvau lageryje ir žinau, ką tai reiškia“. Taip aš tapau spaliuke, po to pioniere ir komjaunuole.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com

"BŽ" DOSJĖ

Birutė Valionytė gimė 1956 metų spalio 7 dieną Rokiškio rajono Girstakiškių kaime, darbininko politinio kalinio šeimoje. 1974 metais baigė Biržų 2-ąją vidurinę mokyklą. Ji – miškininkė, Žaliųjų judėjimo parlamento narė, klubo “Agaras” lyderė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja, gamtos ir miškų puoselėtoja, fotografė ir fotoalbumų “Didžioji Lietuva” bei kitų knygų leidėja.