Pristatė knygą apie Didžiąją Lietuvą

Gra­ži­nos DA­GY­TĖS nuo­tr.
Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­rė Bi­ru­tė Va­lio­ny­tė bir­žie­čiams lin­kė­jo nie­ka­da ne­pa­mirš­ti sa­vo šak­nų.
Bir­žuo­se pri­sta­ty­ta Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rės, kraš­tie­tės Bi­ru­tės Va­lio­ny­tės fo­toal­bu­mo „Di­džio­ji Lie­tu­va“ IV kny­ga.

Va­sa­rio 16-osios iš­va­ka­rė­se gra­žus bū­rys kraš­tie­čių Bir­žų kraš­to mu­zie­ju­je „Sė­la“ su­si­ti­ko su Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­te Bi­ru­te Va­lio­ny­te. Po­li­ti­kė ne vie­ne­rius me­tus ke­liau­ja po kai­my­ni­nes ša­lis – Bal­ta­ru­si­ją, Uk­rai­ną, Ru­si­ją ir Len­ki­ją, fo­tog­ra­fuo­da­ma jo­se iš­li­ku­sį Lie­tu­vos pa­vel­dą.

Sig­na­ta­rė praė­ju­sio šeš­ta­die­nio po­pie­tę pri­sta­tė sa­vo nau­jau­sią kny­gos „Di­džio­ji Lie­tu­va“ da­lį apie Lie­tu­vos pa­vel­dą Ru­si­jo­je. B. Va­lio­ny­tė įdo­miai pa­pa­sa­ko­jo apie sa­vo ke­lio­nes po is­to­ri­nes Di­džio­sios Lie­tu­vos že­mes, pa­ro­dė fo­tog­ra­fi­jas apie iš­li­ku­sius pi­lia­kal­nius, pil­ka­pius, pi­lis, tvir­to­ves, jas juo­sian­čias upes Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jo­je ir jos Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je - šiau­rės prū­sų kraš­te.

Pas­te­bė­ta, jog Ka­ra­liau­čiaus sri­ty­je pa­vy­ko nu­fo­tog­ra­fuo­ti vi­sus prū­sų pi­lia­kal­nius, ku­riuos bu­vo nu­ro­dęs pir­ma­sis Prū­si­jos ar­cheo­lo­gas Emi­lis Ho­la­kas, ku­ris yra su­da­ręs pir­mą­jį pi­lia­kal­nių že­mė­la­pį, ku­ria­me nu­ro­do­mos skal­vių, nad­ru­vių, no­tan­gų, var­mių, bar­tų, sem­bų ir ki­tų gen­čių že­mės su jo­se esan­čiais pi­lia­kal­niais. Fo­toal­bu­me ša­lia nuo­trau­kų yra pa­tei­kia­mi trum­pi ob­jek­tų ap­ra­šai su že­mė­la­piu, bei pa­va­di­ni­mais lie­tu­vių, ru­sų ir vo­kie­čių kal­bo­mis.

Da­lin­da­ma­si ke­lio­nių įspū­džiais B. Va­lio­ny­tė sa­kė, jog iki šiol neiš­dy­la iš at­min­ties, kad mū­sų pa­li­ki­mo ir šian­dien tuo­se kraš­tuo­se yra la­bai daug. Tai ma­ty­ti žvel­giant į vi­są kai­miš­ką­ją ar­chi­tek­tū­rą (so­dy­bas, jų tvar­kin­gu­mą, gy­ve­na­mų­jų na­mų spal­vas), nors ten šian­dien gy­ve­na ru­sai. Sus­to­jus pa­klaus­ti ke­lio, kal­bi­na­mi ru­sai ne kar­tą nu­ro­dė, jog rei­kia va­žiuo­ti „se­nuo­ju Lie­tu­vos ke­liu“. Prie Ka­lu­gos šne­kin­ta mo­te­ris ne­pa­žįs­ta­mos pa­šne­ko­vės iš Lie­tu­vos pa­si­tei­ra­vo, ar ji ži­nan­ti, kad ten, kur ma­ty­ti ieš­ko­mas pi­lia­kal­nis „yra ne Ru­si­jos že­mės, o Lie­tu­vos“. Pa­na­šių pi­kan­tiš­kų de­ta­lių ke­lio­nė­je te­ko su­tik­ti ne vie­ną. O tai ro­do, kad Lie­tu­vos pa­li­ki­mas to­je že­mė­je nė­ra vi­sai pra­ras­tas ir po dau­gy­bės me­tų.

Va­sa­rio 16-osios pro­ga Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­rė Bi­ru­tė Va­lio­ny­tė „Bir­žie­čių žo­džio“ skai­ty­to­jams ir vi­siems ki­tiems kraš­tie­čiams lin­kė­jo: Pri­si­min­ki­me, kas mes to­kie esa­me, ži­no­ki­me sa­vo šak­nis. Mes esa­me ne ma­ža tau­ta, bet esa­me ne­skait­lin­ga, bet bū­ki­me tik­rai­siais būt­šak­niais ar­ba kaip sa­ko lat­viai – būt­sar­giais!“