Karantino metu nuostolius patyrę pieno ūkių savininkai kritikuoja šalies valdžią ir svarsto kitokios žemės ūkio veiklos galimybę. Tuo tarpu valdžios atstovai ramina, jog nuostoliai bus kompensuoti.
Sunerimo pieno gamintojai
Vasaros viduryje visuomenės dėmesį į save atkreipė pieno gamintojai. Ypatingai sukruto smulkiųjų ir vidutinių pieno ūkių savininkai. Nerimą jiems buvo sukėlęs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtas ir skubos tvarka derinimui pateiktas žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl Laikinosios valstybės pagalbos pieno gamintojams teikimo taisyklių patvirtinimo“ projektas. Nepasitenkinimą sukėlė tai, jog paramos būtų galėję sulaukti tik stambieji ūkiai (laikantys daugiau nei 150 karvių). Tokių Lietuvoje Valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateikiamais duomenimis 2020 metų birželio pradžioje mūsų šalyje būta tik 156. Minėtuose ūkiuose buvo laikomos 67 242 karvės. Tuo tarpu iš viso Lietuvoje yra 29 861 pieno gamybos ūkis, o juose birželio pradžioje laikytos 242 937 pieninių veislių karvės.
Ūkininkai teigė, jog skirstyti ūkius pagal laikomų karvių skaičių yra neteisinga. Aiškinta, jog stambieji ūkiai ir karantino metu dirbo pelningai, o kainos už pieną kur kas labiau sumažėjo smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams.
Kurį laiką tarpusavyje aiškinosi Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos ir kitų organizacijų nariai. Regis, jog dabar susitarimas jau yra pasiektas. Ūkininkai, nepriklausomai nuo laikomo karvių skaičiaus, gauna ar gaus išmokas. Kaip skelbiama Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje „Šiandien pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo koronaviruso pandemijos ir karantino sukeltų pasekmių, pradedama mokėti valstybės pagalbos parama. 10 534 pareiškėjų jau pasiekė 6,974 mln. eurų. Šia parama kompensuojamos balandžio-gegužės mėnesių pieno gamintojų pajamų netektys. 27 122 pieno gamintojams, pateikusiems paraiškas, bus išmokėta 18,5 mln. Eur. Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio įsakymu patvirtintos pagalbos dydis – 77,80 Eur už š. m. birželio 1 d. ūkinių gyvūnų registre registruotą pieninę karvę. Bendra valstybės pagalbos suma (neatskaičius mokesčių) vienam pieno gamintojui negalės viršyti 100 tūkst. Eur. Pagalba teikiama tik tiems pieno gamintojams, kurie iki birželio 30 d. pateikė paraiškas šiai pagalbai gauti. Pagalbos lėšas išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra.“
Vis dar svarstoma, ar tokia kompensacija yra sąžininga, nes smulkūs ir stambūs ūkiai patyrė nevienodus nuostolius už parduodamo pieno kilogramą. Be to, stambių pieno ūkių bendrovėms „išmokų suma negalės viršyti 100 tūkst. Eur“. Vadinasi, jei pieno kaina už kilogramą sumažėjo 6 euro centais, kompensuojama bus tik pusė sumos.
Ūkininkams nerimą kelia ir dar vienas klausimas – ar kainų už pieną nesumažins pieno perdirbėjai.
Šiuos ir panašius klausimus pavasarį ir vasarą svarstė ir svarsto ir Biržų krašto pieno gamintojai. Rajone šiuo metu yra 2 stambūs pieno ūkiai ir daugiau nei 650 smulkių ir vidutinių pieno ūkių.
Daugiausiai pieno – smulkiuosiuose ir vidutiniuose ūkiuose
Biržų rajono žemdirbių asociacijos administratorius, buvęs ŽŪR organizatorius savivaldai Zenonas Prašmantas „Biržiečių žodžiui“ sakė, jog jam žinoma, kad ŽŪR palaiko smulkiųjų bei vidutinių ūkių pieno gamintojus, turinčius 10-30 ar truputį daugiau melžiamų karvių. Beveik 80 proc. pieno yra gaunama būtent iš šių ūkių. Jie iš pieno supirkėjų, pasak Z. Prašmanto, ir taip gauna gerokai mažiau už parduodamo pieno kilogramą. Kaimo žmonės dėl to „nebeišgyvena iš pieno“. Tai Z. Prašmantui panašu į „išvarymą iš kaimo“. Žemdirbių asociacijos administratorius svarstė, jog padėti galbūt galėtų kooperavimasis, bet ir kooperatyvai, pasak Z. Prašmanto, patiria pieno supirkėjų spaudimą.
Parama pasieks visus pieno ir mėsos gamintojus
Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius patvirtino, jog karantino metu pieno kainos ūkininkams labai nukrito, nes „sumažėjo vidaus rinka, vartojimas, eksportas.“ Pasak S. Staškevičiaus, pieno gamintojams bus mokama už karvę, turėtą iki šių metų birželio 1 dienos. Iki liepos pirmosios buvo priimamos paraiškos kompensacijai už melžiamas karves. Vedėjas priminė, jog ūkininkams bus kompensuojama ir už parduotą mėsą.
Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus žemės ūkio specialistė Vena Mozūrienė „Biržiečių žodį“ informavo, jog dėl laikinosios valstybės pagalbos pieno gamintojams, susidūrusiems su ekonominiais sunkumais dėl Covid-19 viruso protrūkio, remiantis administravimo taisyklėmis, į savivaldybės specialistus kreipėsi ir užpildė paraiškas paramai gauti 655 įvairaus dydžio ūkių pieno gamintojai. Jie gaus 465 tūkstančius 866 eurus. Virš 150 melžiamų karvių rajone yra tik dviejuose ūkiuose. Dėl paramos į Žemės ūkio skyrių kreipėsi ir 147 galvijų augintojai. Jie nuo balandžio 1 dienos iki birželio 30 dienos pardavė gyvulius, kurių mėsa tuo metu buvusi pigesnė.
Vena Mozurienė teigė, jog pinigėliai už parduotą pieną visus ūkininkus, pasieks už melžiamą karvę vienoda pinigų suma (po 77,80 euro) iki šių metų rugpjūčio 1 dienos. Kompensaciją gaus tiek smulkių, tiek vidutinių ar stambių ūkių savininkai.
Ūkiai neliks nuskriausti?
Lietuvos Respublikos Seimo narys Audrys Šimas „Biržiečių žodžiui“ sakė, jog paramos projektas įgyvendintas ir paraiškos surinktos, nuostoliai bus atlyginti, už kiekvieną karvę bus mokamos vienodos pinigų sumos visų paraiškas pateikusių ūkių savininkams. Pasak A. Šimo, pieno sektoriui buvo visa reikalinga nuostoliams atlyginti reikalinga pinigų suma. Buvo derėtasi ir su perdirbėjais, kad jie išdalytų tuos pinigus, mokėdami už pieną. Tačiau perdirbėjai atsisakė.
Kodėl kilo ažiotažas? Seimo narys A. Šimas sakė, jog galbūt todėl , kad pagal Europos direktyvą tiesioginė parama ūkiams negali viršyti 100 tūkstančių. Smulkieji, pasak Seimo nario A. Šimo, tokios sumos nepasieks ir per metus. O didieji šią sumą viršys ir dėl to pilnai negalės padengti nuostolių. Teks galvoti, kaip jiems padėti, kokią kompensavimo formą surasti.
Seimo narys neabejojo, jog visi smulkieji ūkiai paramą gaus. Problema kilo galbūt todėl, kad smulkiųjų ūkių savininkai per anksti susirūpino, galbūt gerai nesupratę įsakymo. Seimo narys neabejojo, kad pieno sektorius atsigauna, kainos jau kyla.
Seimo narys teigė, jog klausimų minėta tema iš Biržų rajono ūkininkų nesulaukęs.
„Valdžia daug žada, bet nieko neduoda“
Biržų rajono Lamokų kaimo ūkininkas Petras Aukštikalnis buvo nusiteikęs pesimistiškai. Jis teigė, jog valdžia daug žada, bet nieko neduoda. Piniginė parama P. Aukštikalnio kol kas nepasiekė.
Ūkininkas prisipažino mažinantis karvių bandą. Jei anksčiau melžęs 150 karvių, tai dabar paraišką pateikęs tik dėl 100 karvių. „Yra tik du keliai – arba trauktis, arba investuoti“, – kalbėjo P. Aukštikalnis. Nuo 2004 metų perėmęs ūkį, vyras teigė, jog jau reikėtų investicijų. Bet jau tai daryti nebemato prasmės. Nežinia, kaip bus, bet kol kas ūkį P. Aukštikalnis mažina. Karves pardavinėja. Užtat nusipirko naują kombainą, pastatė naują grūdų bokštą. Mąsto apie grūdinių kultūrų auginimą.
Pieno kainos karantino metu, pasak ūkininko P. Aukštikalnio nukrito trečdaliu. O kur dar išlaidos, susijusios su saugumo priemonių pirkimu. Taip pat P. Aukštikalnis paatviravo, jog vaikai perimti pieno ūkio nenori.
Dėl kilusių diskusijų, pasak ūkininko, yra kalta valdžia. Dėl jos įvyko supriešinimas“. Ūkininkas sakė manantis, jog nenormalu ir tai, kad smulkiesiems ir stambiesiems pieno gamintojams už produkciją mokama skirtingai. Kaina galbūt šiek tiek galėtų skirtis, bet ne tiek daug, kaip yra dabar.
Apie augalininkystės-gyvulininkystės kryptį ateityje sušneko ir Mockūnų kaimo ūkininkas Kęstutis Valentinavičius, kurio ūkyje yra 37 melžiamos karvės. „Perspektyvos tokios, kad esame dar porą metų įsipareigoję Europos sąjungai, ir turime laikyti karves. Ateityje tikriausiai to atsisakysime, nes kaina už parduodamą pieną yra mažoka. Ūkininkas pastebėjo, jog karantino metu kainos dar labiau krito, pajamos stipriai sumažėjo. Kompensacijos už patirtus nuostolius ūkininkas taip pat dar nesulaukė.
„Direktoriaus“ grobis – daugiau nei 60 000 eurų