Artėjant bene didžiausiai metų šventei – Šv. Kalėdoms, planuojame keliauti, pirkti dovanas... O Satkūnų kaime gyvenanti senolė Birutė Bizienė galvoja tik apie išgyvenimą ir kuo šildyti namus žiemą. Pagalvojusi apie šventes, ji tik braukia ašarą ir sako: „Kokios čia Kalėdos, kai elektra gali būti bet kada atjungta, o malkų užteks tik savaitei ar dviem“...
Bijo, kad liks be elektros
Sodyba, kurioje gyvena Birutė Bizienė, atrodo tarsi negyvenama – kiemas apaugęs krūmokšniais, žolė nepjauta, sustagarėjusi, aplinkui voliojasi šiukšlės, o kiemo viduryje ant šono guli apsamanojęs senas šaldytuvas.
Pasibeldus į trobos duris, pasigirsta tylus balsas „prašom, prašom“, kviečiantis į vidų. „Neišsigąskit, – įspėjo senolė tamsoje, – čia perdegė lemputė“.
Pradariusi duris B. Bizienė pasikviečia, kaip pati sako, „į šviesųjį kambarį“. Kambarys, kuriame stovi jos lova ir šaldytuvas, yra vienintelis, kuriame lemputė dar neperdegusi. Kad aštuoniasdešimtmetei moteriai sunku pačiai pasilypėjus ant taburetės pasikeisti elektros lemputę, tai mažiausia bėda.
„Skurdas prasidėjo maždaug prieš metus, kai mano sugyventinis mirė. Keturiasdešimt metų kartu išgyvenome, tai aš jį savo vyru vadinau. Kiti santuokoje tiek negyvena, kiek mes kartu prabuvome. Sveikatos turėjome, tai dar gyvulių laikėme, prasimaitinome. Pensija jo nemaža buvo, apie 300 eurų, mano perpus mažesnė, bet kartu sudėjus, beveik penki šimtai gaudavosi, tai abiem užteko sočiai“,- sako B. Bizienė.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/