APIE ATOSTOGŲ NAUDĄ
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Mėgstame ne tik orus aptarinėti. Nuolat aptarinėjame kitus žmones. Ir lyginame save su kitais. Net pavargstame nuo tokio užsiėmimo. Metame darbus ir einame atostogauti. Nors yra žmonių, kurie dešimtmečius nėra atostogavę. Gyvena savo namuose. Kuičiasi sodybose. Ir su tolimais, egzotiniais pasauliais susipažįsta televizijose ar knygose. Būna, kad apie vieną ar kitą valstybę daugiau žino, nei tuose kraštuose pabuvoję turistai.
– Knygą apie kokį tolimą pasaulį perskaitęs nepasigirsi. O nuvažiavęs į Tailandą ar bent į Turkiją gali į feisbuką įkelti kelias dešimtis nuotraukų. Kad visi pamatytų: ką ir kokiame restorane valgei, kokiame viešbutyje gyvenai, prie kokio architektūros paminklo nusifotografavai, – pastebėjo bičiulis Stasys. Jo manymu, žmonės vyksta atostogauti svetur, kad pasijustų laisvesni. Atsiribotų nuo kitų. Daugiau pabūtų su savimi.
Kažin ar galima nuo kitų pabėgti. Bent trumpam nuo kitų apipūsti. Būtų gražu, kad pavyktų atsikratyti būtinybės lyginti save su kitais.
STATINĖJE NEPASISLĖPSI?
Senovėje toks filosofas Diogenas, maištaudamas prieš visuomenės ydas, apsigyveno statinėje už miesto. Tačiau dieną jis vaikščiojo su žiburiu. Sakė: ieškau žmogaus. Tarsi norėjo atsiriboti nuo kitų. Tačiau visus kritikavo. Dėjo kitų gyvenimo būdus į šuns dienas. Ir aplinkiniai jį praminė šunimi.
– Išeitų, kad nei statinėje, nei svetimoje valstybėje nuo savęs nepabėgsi, – priėjo prie išvados Stasys. – Ir po šaunių atostogų juk tenka grįžti atgal į kasdienybę, nuo kurios norėjai pailsėti.
Pasišnekėjome. Ir nesutarėme, kiek vertingos atostogos. Vieniems jos gal padeda, o kitiems jokios – nei dvasinės, nei fizinės – naudos gyvenime neduoda.
SPORTAS IR POLITIKA
Pastarosiomis savaitėmis nebuvo įmanoma pasislėpti nuo sporto. Juk vyko pasaulio futbolo čempionatas. Pasaulis ėjo iš proto. Žinios net prasidėdavo nuo to, kas į kieno vartus kamuolį įspyrė. Reportažuose iš čempionato sirgaliai pasakodavo, jog kelionei ir bilietams į varžybas išleidę tūkstančius dolerių. Minios sirgalių gatvėse, stadionuose…
– Tegul į mane futbolo gerbėjai meta akmenį, bet man labiau patinka krepšinis. Rezultatyvesnis žaidimas. Tačiau nenorėjau prieš pažįstamus pasirodyti balta varna. Tad žiūrėjau kai kurias futbolo varžybas. Man labiau patiko kova dėl trečios vietos. Buvo įmušta į vartus net dešimt kamuolių! O auksinio ir vienintelio nugalėtojų ispanų įvarčio į argentiniečių vartus teko laukti daugiau kaip šimtą minučių, – savo įspūdžiais apie futbolo žiūrėjimą pasidalino Stasys. Jo manymu, reikėtų keisti taisykles. Gal panaikinti nuošalę, kad daugiau įvarčių pamatytume.
Gal kada kas nors ims ir pakeis taisykles. Gali net Trampas taip padaryti. Jis turi galių. Juk per čempionatą paskambino kam reikia ir JAV futbolo rinktinės žaidėjui buvo panaikinta teisėjo parodyta raudona kortelė. Amerikos prezidentas paaiškino, kad apie futbolą nusimano ir žino, kad nereikėjo raudonos kortelės rodyti. Išeitų, kad sportas žygiuoja greta su politika.
– Panašių nusimanymo pavyzdžių turime ir savoje padangėje. Vos tik išrenkame ką nors į valdžią, tuoj pradeda išmanyti energetikos ar net stogdengystės reikalus. Gali tvirtai pasakyti, kas yra tikras menas, nors per savo gyvenimą nėra buvęs nė viename muziejuje, – stebėjosi pašnekovas, jog kai kurie žmonės, išrinkti į valdžią, staiga tampa visažiniais.
Mes irgi daugeliu klausimų turime savo nuomonę. Tik ne visada tos nuomonės kas klausia. O politikai, nori nenori, turi pasakyti, ką vienu ar kitu atveju galvoja. Tad būna, jog ir prišneka vėjų. Ir ką?! Visi mes iš tos pačios giminės. Dažnai liežuviu priskaldome malkų. Tad jeigu kas ne taip, atsiprašome. Juk ir dabar galėjo užsigauti koks futbolo ar Trampo gerbėjas.