Sąskaita už šildymą – 4 tūkst. eurų
Po Naujųjų panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui ir spustelėjus šalčiams, sąskaitos už šilumą dar labiau išaugo.
„Kol kas dar išsimokame, bet situacija nėra paprasta. Jei sąskaitos dar labiau didėtų, tektų galvoti, kaip taupyti“, – svarstė Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios dekanas klebonas J. Morkvėnas. Dujinį šildymą šiai bažnyčiai tiekia UAB „Lenauda“.
„Galiu pasidalyti ir paskutine gauta sąskaita. Už bažnyčios ir parapijos namų šildymą kartu sumokėjome apie 4 tūkst. eurų. Suma, palyginti su ankstesnėmis sąskaitomis, yra beveik dvigubai didesnė. Tikimės, kad kita sąskaita bus bent šiek tiek mažesnė, o šalčiai pagaliau baigsis“, – sakė J. Morkvėnas.
Kitose bažnyčiose – šaltis
Anot pašnekovo, bažnyčios viduje palaikoma apie 12 laipsnių šiluma. Vis dėlto, jei pastatas nebūtų šildomas, tai iškart pajustų kiekvienas lankytojas.
„Jeigu žmogus gyvena bute ir moka už šildymą tris šimtus eurų, jo namuose būna bent dvidešimt laipsnių šilumos. O bažnyčios plotas didžiulis, todėl patalpa tesušyla iki dvylikos laipsnių. Tai vis tiek yra tam tikras komfortas, už kurį tenka mokėti. Pavyzdžiui, Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia apskritai nėra šildoma – viduje temperatūra siekia ir dešimt laipsnių šalčio. Panaši situacija ir Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje ar kitose rajone nešildomose bažnyčiose“, – kalbėjo dekanas.
Būtinas tikinčiųjų prisidėjimas
Pasak dekano, kol kas už šildymą bažnyčia dar išgali susimokėti iš santaupų, tačiau parapijiečių prisidėjimas taip pat yra labai svarbus.
„Lankytojų bažnyčioje kasmet mažėja. Kalėdojimo tradicija Biržuose, deja, jau yra išnykusi. Jei kas nors paprašo pašventinti namus ir kartu paremia bažnyčią, tokių parapijiečių tėra vienetai. Vis dar gajus mitas, kad šildymas mums yra kompensuojamas – esą savivaldybė ar Vyriausybė išlaiko. Tačiau taip nėra“, – sakė J. Morkvėnas.
Anot jo, savivaldybė taip pat negalėtų dalyti kompensacijų už šildymą, nes Biržuose veikia nemažai skirtingų konfesijų religinių bendruomenių.
„Jei visi prašytų paramos, reikėtų visus remti vienodai. Tačiau lėšų nėra tiek, kad būtų galima patenkinti visų poreikius. Ir tai suprantama“, – kalbėjo dekanas.
Kompensacijoms – 30 tūkst. eurų
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Butkauskienė priminė, kad religinės bendruomenės kviečiamos teikti paraiškas daliniam finansavimui iš savivaldybės biudžeto. Parama gali būti skiriama ne tik maldos namų remontui, jubiliejinių ir kitų renginių išlaidoms padengti, bet ir kitoms būtinoms reikmėms, pavyzdžiui, šildymo išlaidoms kompensuoti.
Paraiškos, anot pašnekovės, priimamos nuo vasario 15 iki kovo 16 dienos. Vis dėlto, pasak A. Butkauskienės, kol kas nėra gauta nė vienos paraiškos. Šiai priemonei įgyvendinti šiemet skirta tokia pati suma kaip ir pernai – 30 tūkst. eurų.
Niekas neprašė
„Kompensacija už šildymą finansavimo kriterijuose nėra išskirta atskira eilute, tačiau į kiekvieną religinės bendruomenės prašymą žiūrima lanksčiai. Per kelerius metus, kai administruoju šią programą, dar neteko gauti prašymo kompensuoti šildymo išlaidas. Religines bendruomenes raginame aktyviau kreiptis“, – sakė A. Butkauskienė.
Ji pabrėžė, kad po Naujųjų išaugusios šildymo kainos – ne tik Biržų rajono problema. Anot specialistės, sprendimų, kaip amortizuoti išaugusias religinių bendruomenių pastatų šildymo išlaidas, reikėtų ieškoti bendradarbiaujant su bažnyčių ir vyskupijų vadovais.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.