Daugiau nei 170 mln. eurų skirti Panevėžio regiono plėtrai, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, planuojama nauja laisvoji ekonominė zona ir daugiau sprendimo teisės pačioms savivaldybėms. Tai – tik dalis temų, svarstytų rugsėjo 17 dieną Bistrampolio dvare vykusiame Panevėžio regiono forume „Kuriame ateities regioną“.
Joje šešių regiono savivaldybių: Panevėžio miesto ir rajono, Rokiškio, Pasvalio, Biržų ir Kupiškio, valstybės institucijų, verslo ir mokslo atstovai kalbėjo ne tik apie jau vykdomas investicijas, bet ir apie tai, kokių bendrų sprendimų regionui reikės ateityje.
Svarbiausia – ne išleisti, o sukurti rezultatą
Panevėžio regionui Regionų plėtros programoje numatyta 179,6 mln. eurų.
Finansų viceministrės Rūtos Carik pateiktais duomenimis, regione įgyvendinami arba jau baigti 282 projektai, kuriems skirta 171,5 mln. eurų ES investicijų programos lėšų.
R. Carik pabrėžė, kad investicijų sėkmė neturėtų būti vertinama pagal panaudotų lėšų sumą. Svarbu tai, ar projektai gerina viešąsias paslaugas, gyvenimo sąlygas ir verslo aplinką.
Jai pritarė Panevėžio regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas, Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas pabrėžė, kad svarbu ne tik tai, kiek lėšų regionas gauna, bet ir kokį rezultatą sukuria. Jo teigimu, investicijos turi būti vertinamos pagal realius pokyčius gyventojams ir regiono konkurencingumui.
Finansų viceministrė Rūta Carik: „Regiono pažangą turėtų rodyti ne išleistų ES investicijų dydis, o tai, ką už jas realiai gauna žmonės ir verslas„.
„Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ – ne tik susisiekimas, bet ir naujos galimybės
Viena svarbiausių forumo temų buvo strateginiai transporto projektai – „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“.
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius pabrėžė, kad šiuos projektus reikėtų vertinti ne tik kaip susisiekimo infrastruktūrą, bet ir kaip galimybę pritraukti verslą, investicijas bei kurti darbo vietas visame regione.
Jų poveikis atskiroms savivaldybėms bus nevienodas, tačiau geresnis susisiekimas ir naujos ekonominės galimybės gali keisti viso regiono patrauklumą.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.Šalia geležinkelio – iki 424 hektarų investicijoms
Panevėžio miestui forume atstovavęs vicemeras Rytis Račkauskas kalbėjo apie savivaldybių bendradarbiavimą ir bendrus regioninius projektus.
Vienu iš jų gali tapti planuojama Panevėžio regiono laisvoji ekonominė zona.
Numatyta, kad šalia būsimos „Rail Baltica“ infrastruktūros galėtų atsirasti iki 424 hektarų investicinė teritorija.
Šešios savivaldybės – poreikiai skirtingi
Nors visos šešios savivaldybės priklauso tam pačiam regionui, jų poreikiai nėra vienodi.
Vienoms ypač svarbi transporto infrastruktūra ir investicijų pritraukimas, kitoms – vandentvarka, būstas, paslaugų prieinamumas ar geresnis susisiekimas.
Vienas bendras tikslas – pritraukti ir išlaikyti mažesniuose miesteliuose jaunus žmones, šeimas, sukurti jiems patrauklias gyvenimo, darbo, laisvalaikio sąlygas ir teikti kokybiškas lengvai pasiekiamas viešąsias paslaugas.
Biržų rajono meras Kęstutis Knizikevičius teigė, kad forume daugiau kalbėta apie jau pasiektus rezultatus ir būsimus bendrus šešių savivaldybių projektus.
Kalbėdamas apie Biržų rajono poreikius, jis išskyrė tris sritis – vandentvarką, socialinio ir municipalinio būsto plėtrą bei viešųjų paslaugų prieinamumą.
Svarbiausios kryptys – vandentvarkos projektai, socialinio arba municipalinio būsto plėtra ir viešųjų paslaugų prieinamumas, – sakė K. Knizikevičius. Šiuo metu iš regiono plėtrai skirtų lėšų Biržuose įgyvendinami Žvejų pusiasalio, grupinio gyvenimo namų ir kiti projektai.
Didieji projektai vieniems arčiau, kitiems – toliau
K. Knizikevičiaus vertinimu, tiesioginę „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ naudą pirmiausia pajus Panevėžys, Panevėžio rajonas ir Pasvalys, tačiau geresnis susisiekimas turėtų būti juntamas ir Biržų rajone.
Kartu Biržams aktualus ir galimas transporto srautų padidėjimas rekonstruojant „Via Baltica“. Savivaldybė yra kėlusi kelių Biržai–Vabalninkas, Biržai–Germaniškis ir Biržai–Saločiai būklės klausimą.
Tai – vienas iš pavyzdžių, kaip tie patys strateginiai projektai skirtingoms savivaldybėms gali reikšti nevienodas galimybes ir iššūkius.
Daugiau sprendimų – pačiam regionui
Forume kalbėta ir apie didesnį savivaldybių savarankiškumą planuojant būsimas investicijas. Kaip teigė R. Carik, didesnė sprendimų laisvė regionams, savivaldybėms kartu reiškia ir didesnę atsakomybę už lėšų skirstymo tikslingumą. Viceministrė pastebėjo, kad Panevėžio regiono savivaldybės išsiskiria gebėjimu bendradarbiauti ir susitarti tarpusavyje dėl bendrų projektų.
Diskusijose pabrėžta, kad skirtingų savivaldybių poreikiai nėra vienodi, todėl ateityje daugiau sprendimų dėl finansavimo krypčių galėtų būti priimama pačiame regione.
Panevėžio regiono savivaldybės jau kartu sprendžia viešojo transporto, judumo, atliekų tvarkymo, turizmo ir verslo aplinkos klausimus.
Viena iš svarbiausių forumo temų – daugiau sprendimų dėl ES investicijų regiono turėtų būti priimama ten, kur geriausiai matomi vietos poreikiai – vietos savivaldoje.
Bistrampolio dvare vykęs forumas parodė, kad šešių savivaldybių ateitis vis dažniau susijungia į bendrus projektus – nuo transporto ir investicijų iki viešųjų paslaugų bei verslo aplinkos.
Tačiau kartu išryškėjo ir kita svarbi aplinkybė: vieno regiono sprendimai nebūtinai reiškia vienodus poreikius. Svarbiausias uždavinys – rasti bendrus projektus, kurie kurtų naudą ne vien atskiroms savivaldybėms, bet visam Panevėžio regionui.
Užs. 18103