Parduotuvėse ir namuose šviečia persimonai

Puoš­nūs per­si­mo­nų vai­siai, ku­riuos bo­ta­ni­kai va­di­na uo­go­mis, par­duo­tu­vė­se pa­si­ro­dė vė­ly­vą ru­de­nį. Per­si­mo­nų bus ga­li­ma nu­si­pirk­ti iki Nau­jų­jų me­tų ir ku­rį lai­ką dar po šven­čių. Vė­liau per­si­mo­nų par­duo­tu­vė­se ne­be­lie­ka. To­dėl mė­gė­jai per­si­mo­nų at­sar­gai su­si­šal­do ar su­si­džio­vi­na. Da­bar pre­ky­bo­je pa­ts per­si­mo­nų įkarš­tis, tad kai kur jie ak­ci­jų me­tu kai­nuo­ja pi­giau nei obuo­liai.

Bo­ta­ni­ka

Per­si­mo­nai ki­lę iš Ki­ni­jos. Da­bar jie au­gi­na­mi dau­ge­ly­je su­btro­pi­nio ir tro­pi­nio kli­ma­to karš­tų. Per­si­mo­nai kai ku­riuo­se kraš­tuo­se dar va­di­na­mi chur­ma. Chur­ma tiur­kų kal­ba reiš­kia – my­li­ma, sal­di. Lo­ty­niš­kai per­si­mo­no vai­sius ar uo­ga va­di­na­si dios­py­ros, o tai jau reiš­kia die­vų mais­tą. Ry­tų kraš­tuo­se per­si­mo­nai dar va­di­na­mi oran­ži­ne sau­le, net auk­si­niu po­mi­do­ru.

Vien dėl to­kių šių vai­sių pa­va­di­ni­mų, sun­ku at­si­spir­ti jų ne­par­ga­vus.

Šiau­rės Ame­ri­kos val­gė lau­ki­nius per­si­mo­nus, ku­rių vai­siai smul­kūs ir la­biau pa­na­šūs į vy­nuo­ges nei į rim­tus vai­sius.

Ta­čiau kai ku­rių veis­lių per­si­mo­nai užau­ga net iki 0,5 ki­log­ra­mo. Bū­na vai­sių, ku­rių minkš­ti­me yra 8–10 sėk­lų. Yra ir be­sėk­lių per­si­mo­nų.

Per­si­mo­no me­dis – ry­ti­nis juod­me­dis – užau­ga iki 10–15 met­rų aukš­čio. Ru­de­nį nu­me­ta la­pus. Skie­py­ti vais­me­džiai pra­de­da de­rė­ti po 3–4 me­tų ir bū­na der­lin­gi net 100 me­tų. Ant vie­no suau­gu­sio me­džio su­bręs­ta net 100-150 kg vai­sių.

Yra ban­dy­mų per­si­mo­nų me­džius – ry­ti­nius juod­me­džius – au­gin­ti Lie­tu­vo­je. Ne vi­sa­da jie mū­sų kli­ma­te ge­rai jau­čia­si, ta­čiau kai kas gi­ria­si su­kau­kęs sa­vų per­si­mo­nų vai­sių. Ži­niask­lai­do­je ra­šo­ma, kad per­si­mo­nų me­de­lį, užau­gin­tą iš sėk­lų ga­li­ma au­gin­ti na­muo­se ant pa­lan­gės. Tik no­rint po 3–4 me­tų su­lauk­ti vai­sių, į to­kį me­de­lį rei­kia įskie­py­ti sa­vi­dul­kių veis­lių įskie­pį. Kam­ba­rio są­ly­go­mis per­si­mo­nai užau­ga iki pus­met­rio aukš­čio.

Ver­tė

Per­si­mo­nų vai­siai sal­dūs, nes juo­se yra iki 25 pro­cen­tų sa­cha­ro­zės ir gliu­ko­zės. Šie sal­dė­siai nau­din­gi ser­gant šir­dies li­go­mis, nes stip­ri­na šir­dies rau­me­nį. Mi­nė­jo­me, jog per­si­mo­nų ga­li­ma su­si­džio­vin­ti. Ta­da jie dėl sal­du­mo pa­si­den­gia cuk­raus kris­ta­lė­liais. Tad su­džio­vin­tus ga­li­ma val­gy­ti kaip sal­dai­nius su ar­ba­ta. Be­je, per­si­mo­nai džio­vi­na­mi ne aukš­tes­nė­je kaip 45 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je.

Per­si­mo­nuo­se daug ka­ro­ti­no, vi­ta­mi­no C, jo­do, ge­le­žies, va­rio, ka­lio, kal­cio… Liau­dies me­di­kai per­si­mo­nus nau­do­jo skran­džio ir ki­toms virš­ki­na­mo­jo trak­to li­goms gy­dy­ti. Tvir­ti­na­ma, kad per­si­mo­nai pa­de­da inks­tų veik­lai. Mat mo­ka pa­ša­lin­ti iš or­ga­niz­mo kal­cio drus­kas. Per­si­mo­nai tu­ri bak­te­ri­ci­di­nių sa­vy­bių, to­dėl slo­pi­na už­de­gi­mus, gy­do žaiz­das. Tin­ka skau­dant gerk­lei. Su­val­do žag­su­lį. Ma­ži­na krau­jos­pū­dį. Ra­mi­na ner­vus. Me­tų pa­bai­go­je, kai trum­pos die­nos ir il­gi va­ka­rai, vien sa­vo švy­tin­čiu gro­žiu na­muo­se pa­ke­lia nuo­tai­ką. Ta­čiau pa­ta­ria­ma per­si­mo­nais ne­pikt­nau­džiau­ti – per die­ną su­val­gy­ti ne dau­giau kaip 2-3 vai­sius. Dėl di­de­lio cuk­rų kie­kio per­si­mo­nų ne­rei­kė­tų val­gy­ti ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu, bai­mi­nan­tis priaug­ti svo­rio.

Per­si­mo­nus pa­ta­ria­ma val­gy­ti po val­gio. O su­val­gius iš­si­va­ly­ti dan­tis ir pra­ska­lau­ti gerk­lę, nes vai­siuo­se esan­čios ta­ni­nų rūgš­tys ga­li pa­kenk­ti dan­tims.

Var­to­ji­mas

Daž­niau­siai per­si­mo­nai val­go­mi švie­ži, pri­no­kę. Ne­su­no­kęs vai­sius su­trau­kia glei­vi­nę. Pri­no­kęs vai­sius bū­na svies­to minkš­tu­mo. Tą minkš­ti­mą ga­li­ma ka­bin­ti šaukš­tu ir mė­gau­tis sa­vi­tu sko­niu. Per­si­mo­nų ga­li­ma dė­ti į sa­lo­tas, py­ra­gus. Ga­li­ma iš­si­vir­ti dže­mo ar mar­me­la­do. Su per­si­mo­nais ga­li­ma iš­si­ke­ti varš­kės ap­ke­pą. Ga­li­ma įda­ry­ti viš­čiu­ką ar ki­tą paukš­tį. Tin­ka ne tik su paukš­tie­na, bet ir su avie­na, kiau­lie­na, jau­tie­na. Džio­vin­tų per­si­mo­nų ga­li­ma dė­ti į plo­vą. Per­si­mo­nai de­ra su dau­ge­liu mė­sos ir pie­no pro­duk­tų. Tad be bai­mės jais ga­li­ma pa­gar­din­ti dau­ge­lį pa­tie­ka­lų.

Kraš­tuo­se, kur au­gi­na­mi per­si­mo­nai iš jų da­ro­mas vy­nas, sid­ras, net alus. Ja­po­ni­jo­je iš ne­pri­no­ku­sių per­si­mo­nų ga­mi­na­ma ja­po­niš­ka deg­ti­nė – sa­kė, nors daž­niau­siai šis al­ko­ho­li­nis gė­ri­mas da­ro­mas iš ry­žių.

Per­si­mo­nai – įdo­mūs vai­siai ar uo­gos. Kaip pa­va­din­si – vai­siais ar uo­go­mis – taip jų gro­žis ne­nub­lanks, o bur­no­je bus sal­du.