Liepos 16 dieną Šukionių kaime koncertuos unikali dainininkė – legendinės grupės „Sekmadienis“ vokalistė Jūratė Miliauskaitė. Dainų kūrėja ir atlikėja, muzikantė ir pedagogė. Savo muzikinę karjerą ji pradėjo Mažeikių muzikos mokykloje, kurioje baigė fortepijono klasę, be to, dvejus metus mokėsi groti fleita. Savarankiškai ji dar išmoko groti bosine ir akustine gitaromis, mušamaisiais. 1980 ir 1982 metais „Dainų dainelės“ konkursuose tapo diplomante, lankė estradinės muzikos ansamblį, kuriam vadovavo tuometinis muzikos mokytojas Antanas Dargis, grupės „Sekmadienis“ įkūrėjas ir vadovas. Tai buvo lemtingas susitikimas. Šiandien Jūratė Miliauskaitė – „Biržiečių žodžio“ viešnia.
Kokie prisiminimai iš populiariojo „Sekmadienio“? Kas Jums yra „Sekmadienis“ ir Mažeikiai?
Ši muzikos grupė formuotis pradėjo dar tuomet, kai mes, būsimi jos nariai, mokėmės vidurinėse mokykloje, o pagrindas buvo Mažeikių pirmojoje vidurinėje, kurioje muzikos mokytoju dirbo grupės įkūrėjas A. Dargis. O „Sekmadienio“ debiutas įvyko 1987-aisiais festivalyje „Baltijos jaunystė” Palangoje. Tada mes susilaukėme pirmųjų aplodismentų, pirmųjų gerbėjų gėlių ir klausytojų laiškų. Pirmąją grupės programą „Namai“ režisavo prodiuseris, kompozitorius, dainų autorius ir atlikėjas Virgis Stakėnas ir su jo pagalba grupė buvo pavadinta „Sekmadieniu“. Labai aktyvi grupės veikla truko pirmuosius dešimt metų, kai koncertuodavome įvairiose koncertų salėse. Mus užgriuvo populiarumas, kokio nesitikėjome. Tikrai neplanavome, kad turėsime tiek koncertų, kad bus pilnos salės žmonių. Muzikanto tikslas yra būtent toks, kad jį išgirstų kuo daugiau žmonių. Visa tai ir vyko. Buvome ant bangos ir tuo labai džiaugėmės. Buvome grupė iš mažo miestelio, Mažeikių, ir tai, kad į mūsų koncertus susirinkdavo pilnutėlė Palangos estrada, mums darė didelį įspūdį ir suteikė nemažai drąsos judėti pirmyn. Vėliau intensyvumas sumažėjo, grupės sudėtis keitėsi. Man „Sekmadienis“ – tai pradžia, muzikinė kalvė, mano gyvenimo mokykla, mano kelias, mano profesijos apsisprendimas, sentimentai pirmai kūrybai ir linksmam gastroliniam gyvenimui. O Mažeikiai – gimtinė, pirmieji namai, kur esi laukiamas ir prisimenamas. Atpažįsta gatvėje labinasi, jauti, kad čia esi savas, „tu mūsiškė“ ir tai daug ką pasako. Ir nesvarbu, kokias dainas dainuoji, svarbu, kad dainuoji. Ir tai man labai svarbu. Mes ir toliau palaikom ryšius su Antanu Dargiu.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/