GALIMYBIŲ PASAS KAITINA AISTRAS

Ne­pas­te­bimai pra­bė­go sa­vai­tė su jau ga­lio­jan­čiu Ga­li­my­bių pa­su. Dar didesnį žmo­nių pa­si­pik­ti­ni­mą sukėlė neat­sa­kin­gai lep­te­lė­ta Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vės fra­zė, kad pen­si­nin­kams tas Ga­li­my­bių pa­sas gal vi­sai ir ne­rei­ka­lin­gas. Ko­kios bir­žie­čių nuo­tai­kos ir reak­ci­jos – gal jiems rei­kia Ga­li­my­bių pa­so, o gal jis tik drums­čia ra­my­bę?

Izoliacija – nuo savęs ar kitų?

Jau ku­rį lai­ką vie­šo­jo­je erd­vė­je at­mos­fe­ra dėl ka­ran­ti­no val­dy­mo pa­sie­kė vi­ri­mo tem­pe­ratū­rą. Žmo­nės aist­rin­gai gin­či­ja­si, dis­ku­tuo­ja ir net rim­tai pyks­ta­si. Dar dau­giau ži­ba­lo į ug­nį šliūkš­te­lė­jo va­di­na­ma­sis Ga­li­my­bių pa­sas. Te­ko gir­dė­ti, kad to­kios ga­li­my­bės pri­ly­gi­na­mos disk­ri­mi­na­ci­jai ar ne­tgi seg­re­ga­ci­jai. Lie­tu­vių kal­bos žo­dy­ne žo­džio „seg­re­ga­ci­ja“ reikš­mė — „da­li­ji­mas į gru­pes, ti­pus, ka­te­go­ri­jas pa­gal pa­si­rink­tus bruo­žus“. Fak­ti­nis ar­ba tei­si­nis at­sky­ri­mas, izo­lia­vi­mas nuo sa­vęs, žmo­nių gru­pės, re­mian­tis ra­si­niais, et­ni­niais, o kar­tais vi­suo­me­ni­niais po­žy­miais. Žmo­nės jau­čia­si sutrikę ir ne­ži­no, ko­kios pri­vi­le­gi­jos lau­kia, ar il­gai tas pa­sas ga­lios, ka­da juo ga­li­ma pa­si­nau­do­ti. Daž­niau­siai pa­si­tai­kan­tis klau­si­mas — ar su Ga­li­my­bių pa­su leis ei­ti į par­duo­tu­ves, mu­zie­jus, o gal va­žiuo­ti prie jū­ros… Su­ži­no­ję, kad kas­dien ga­li­ma ir be pa­so lais­vai ju­dė­ti, lan­ky­ti mu­zie­jus, pa­ro­das, par­duo­tu­ves ar ne­di­de­lius ren­gi­nius, vis dar lai­kan­tis at­stu­mo ir dė­vint kau­kes, ste­bi­si — kam rei­ka­lin­ga to­kia pa­žy­ma.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/