Pasitiko pilies puškorius ir freilina
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Tradiciškai visoje Lietuvoje gegužės mėnesį muziejuose vyksta renginys „Naktis muziejuje“, kuomet žmonės kviečiami apsilankyti muziejuose nemokamai – ne tik apžiūrėti ekspozicijų, bet ir dalyvauti įvairiose muziejininkų siūlomose ekskursijose bei edukacijose.
Biržų krašto muziejus „Sėla“ šiemet pakvietė pasinerti į magijos ir paslapties pasaulį. Nustebino tai, kad daugiausia sutiktų lankytojų buvo Biržų miesto svečiai, „medžiojantys“ galimybę aplankyti muziejų, kuriame dar neteko lankytis. Į renginį pavakare atvykstančius ir Biržų pilies tiltu einančius lankytojus pasitiko pilies puškorius ir rūmų freilina su geriausiais linkėjimais. Visi ištroškę pilies kieme buvo vaišinami žolelių arbata.
Žolynų magija ir užkalbėjimai
Muziejaus lankytojai turėjo progą išgirsti tradicinių amatų meistrės, žolininkės Ritos Balkutės paskaitą. Moteris daugybę metų dalyvavo ekspedicijose, ieškodama raganų, domėdamasi užkalbėjimais, juos rinkdama, filmuodama užkalbėtojas ir užkalbėtojus.
Žolininkė pasakojo apie užkalbėjimus, kurių yra įvairių – daugiausia jie skirti ligoms gydyti, meilei, laimei, grožiui ir turtui prisišaukti.
Magiški kuodeliai
Dar viena kviestinė viešnia – jaunosios kartos menininkė Karolina Ūla Valentaitė, gilinanti žvilgsnį į ryšius tarp savęs, motinos ir gamtos. Menininkė veikia tarpdisciplininiame meno lauke, kuria video, teksto, performanso ir vizualiojo meno srityse. Norintys galėjo dalyvauti K. Ū. Valentaitės edukacijoje – pačių surinktais piliakalnio žolynais dekoruoti marškinėlius ir pirkinių krepšelius.
Visos norinčios moterys ir mergaitės galėjo pasipuošti magiškais kuodeliais. Į kuodus įpinti žolynai – moteriškos magijos dalis. Taip pat visos norinčios moterys ir mergaitės galėjo pasipuošti žiedais ekspozicijos salėje, kurioje šiuo metu vyksta paroda legendinei Galinai Dauguvietytei atminti. Simboliška – aktorė visą gyvenimą taip pat mėgo puoštis.
Apie raganas ir empyrus
„Nakties muziejuje“ vinis – istorijos mokslų daktarės, Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikės Kristinos Petrauskės knygos „Slanimo raganos“ pristatymas. Tai, ko gero, viena garsiausių istorikių, savo žiniomis ir atsakymais į smalsuolių klausimus besidalijanti socialiniuose tinkluose „Chistorikės“ pseudonimu.
Tema išties buvo gana šiurpi, tačiau intriguojanti – apie raganų ir raganių teismus Lietuvoje. Ar tikrai egzekucijos buvo tokios žiaurios ir negailestingos? Pasirodo, raganų medžioklė prasidėjo ne tada, kaip rodoma populiariuose holivudiniuose filmuose – ne tamsiaisiais ankstyvaisiais viduramžiais, o tuo laikotarpiu, kai, rodos, žmonės jau buvo šviesesni – Švietimo epochos pradžioje, ir baigėsi… kartu su tikėjimu vampyrais XIX amžiuje. Beje, vampyrai Lietuvoje buvo vadinami empyrais.
Ir Biržuose būta raganų
Simboliška, tačiau raganų medžioklės prasidėjo vieno itin uolaus inkvizitoriaus, negalėjusio pakęsti moterų, iniciatyva. Kelis šimtmečius besitęsusią teisinę tradiciją užbaigė… katalikų bažnyčios kunigai, paraginę „dievobaimingas moterėles deginti ant laužų“.
Pristatydama knygą „Slanimo raganos“, dr. Kristina Petrauskė prisipažino, kad tik per plauką knygoje neatsidūrė pasakojimas apie Biržų krašto raganos bajorės, vardu Ščiara, bylą. Mokslininkė pastebėjo, kad daugiausia rašytinių šaltinių išlikę apie aukštesnio luomo atstovų bylas. Mat, tikėtina, valstiečiai „nebuvo verti popieriaus gadinimo“.
I. Butkevičiūtės nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.
Biržų krašto muziejaus "Sėla" nuotr.