„Senolių išmintis sako, kad jeigu paukščiai mėto iš lizdų savo jauniklius, reiškia, bus sausa vasara“, – sako biržietis.
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Situaciją pakomentavo ornitologas Elmaras Duderis. Pasak jo, iš lizdų išmetami paukščių jaunikliai – natūralus gamtoje pasitaikantis reiškinys, visiškai nesusijęs su orų spėjimais ar prognozėmis.
„Taip gandrai tiesiog susitvarko su paliegusiais, sergančiais jaunikliais. Būna, kad kasmet mėto, būna, kad ir visą vadą išmėto. Tai reiškia, kad gamta susitvarko su problemomis pati. Net jeigu paliegę jaunikliai išgyventų, paaugę jie vis vien gamtoje pražūtų. Gyvybingai populiacijai palaikyti reikia stiprių, sveikų jauniklių“, – teigė ornitologas.
Įprastai gandrai, pasak jo, išperi nuo vieno iki penkių jauniklių, tačiau tai taip pat nėra sietina su orų prognozėmis ar gamtos derlingumu. Kiek jauniklių išperima, priklauso nuo gandrų amžiaus ir kitų priežasčių. Įdomu tai, kad gandrai perėti pradeda tik ketvirtais–penktais gyvenimo metais.
„Gandrai renkasi perėti ten, kur jiems pakanka maisto. Pavyzdžiui, Vabalninko apylinkėse, kur yra didžiuliai dirbami laukai, gerai įrengta melioracija ir mažai šlapių vietų, gandrų aptinkama mažiau. O, pavyzdžiui, link Nemunėlio Radviliškio, kur arčiau girios, daugiau šlapių vietų ir pelinių graužikų, gandrų peri daugiau. Daug gandralizdžių yra ir Papilio pusėje. Gandrai pasirenka. Jeigu jie mato, kad nepakanka maisto, tai ir kiaušinių deda mažiau arba netgi pasirenka jų visai nedėti“, – sakė E. Duderis.
Gandrai nesirenka perėti arba nutraukia perėjimą dėl trijų pagrindinių priežasčių: maisto trūkumo, lizdo užgrobimo arba poros problemų.