Tie, kam teko apsilankyti Lietuvos rašytojų sąjungos rūmuose, žino, kokia didinga ir pakili aura tvyro po jų skliautais. Net šiek tiek pavydu tiems, kam šis pastatas – kasdieninė darbo vieta. Viena iš šių rūmų darbuotojų – ir biržietė poetė, rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė. „Drąsiai galiu pasakyti, kad čia yra viena pačių gražiausių vietų visame Vilniuje,“ – sako pašnekovė. Kurti ji pradėjo dar tada, kai nemokėjo rašyti, o knygos autore tapo dar sėdėdama gimnazijos suole. Su rašytoja Aušra Kaziliūnaite kalbamės ne tik apie jos gyvenimo pasirinkimus, bet ir apie tai, kaip išsirinkti gerą knygą. Juk daugybė žmonių be geros knygos neįsivaizduoja kokybiško vasaros poilsio. O jeigu jaučiate, kad jumyse žiebiasi kūrėjo ugnelė, Aušra turi vertingų patarimų.
Aušra, kada Tavyje gimė meilė literatūrai, kūrybai, poezijai?
Poetine kūryba susidomėjau labai anksti ir pirmieji žingsniai buvo visiškai nepanašūs į tai, ką dabar kuriu. Netgi tada, kai dar nėjau į mokyklą, aš jau tėvams diktuodavau tekstus, o jie užrašinėdavo. Pas juos dar iki dabar išlikę mano vaikystės kūrybiniai bandymai. Tuomet žavėjausi besirimuojančiais žodžiais, eilės buvo visai kitokios, nei dabar. Kai sukako 11-12 metų mano rimuoti tekstai pamažu peraugo į verlibro paieškas. Kuriant šiuo būdu ritmika yra svarbiau nei rimas.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Marija Pečkauskaitė: geradarė, širdį atvėrusi pasauliui