Nugyventi tikrąja prasme
Statistika iškalbinga – 2025 metais skelbtuose aukcionuose iš devynių objektų tebuvo parduotas vos 1 savivaldybei priklausantis pastatas.
Šiemet skelbtame viešajame elektroniniame aukcione parduodami 8 nekilnojamojo turto objektai: 4 buvę socialiniai būstai, 3 statiniai, kuriuose kadaise veikė biblioteka, kultūros namai, bendruomenės namai, ir 1 buvęs kultūros paveldo statinys. Nekilnojamojo turto būklė, kaip ir pradinė kaina, – skirtinga.
„Socialinių būstų Vabalninke būklė prasta. Tiesiai šviesiai kalbant, jie yra nugyventi tikrąja to žodžio prasme. Todėl ir pradinė kaina svyruoja nuo 255 iki 850 eurų, priklausomai nuo kvadratūros“, – aiškino D. Kolomakienė.
Pirks, kai kaina nukris?
O štai Pučiakalnėje, Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, parduodamą buvusio vaikų darželio pastatą, kuriame pastaruoju metu buvo įsikūrusi kaimo bendruomenė, D. Kolomakienė įvardijo kaip neblogos būklės. Šis statinys esą tikrai turi potencialo, greičiausiai yra ir interesantų, tik jie laukia, kada nukris pradinė pardavimo kaina, šiuo metu siekianti beveik 22 tūkst. eurų.
„Šitas pastatas, kaip ir buvę Kratiškių kultūros namai Širvėnos seniūnijoje, kurie irgi šiuo metu parduodami (pradinė kaina – 11,9 tūkst. eurų) taip pat yra neblogos būklės, todėl bus nupirktas, tik neaišku, kuriame aukcione“, – neabejoja D. Kolomakienė.
Pagal nustatytą tvarką
Pardavinėjamas ir avarinės būklės buvęs Balandiškių dvaras Pabiržės seniūnijoje. Jo pradinė kaina pakartotiniame aukcione – 18,2 tūkst. eurų.
„Kainą nustatome ne mes, savivaldybė, o turto vertintojai. Vykstant pakartotiniams aukcionams, pradinę kainą galime mažinti ne daugiau kaip 10 procentų, kol kaina pasiekia 10 tūkst. eurų, o paskui jau galime mažinti ir daugiau. Taip nustato teisės aktai“, – sakė D. Kolomakienė.
Skaičiuojama, kad Kratiškių kultūros namai aukcione parduodami jau 6 kartą, buvęs Balandiškių dvaras – 3 kartą, o buvę Užušilių kultūros namai (pradinė kaina – 5,1 tūkst. eurų) skaičiuoja jau 14-ąjį aukcioną.
Gali prireikti net 16 aukcionų
Kiek aukcionų vidutiniškai turi įvykti, kad objektas būtų nupirktas?
D. Kolomakienė teigė, kad kiekvienas atvejis individualus. „Netgi 16 aukcionų gali prireikti – įvairiai. Skelbiame tol, kol nuperka. Žinoma, pirkėjo tikslas – įsigyti kuo mažesne kaina. Įprastai tokius objektus renkasi žmonės, turintys konkretų tikslą, idėją, kaip tą pastatą galima įveiklinti. O pirkėjai – nebūtinai biržiečiai, aukcionuose dalyvauja žmonės iš visos Lietuvos, tačiau dalyvių antplūdžio nėra. Dažniausiai dėl vieno objekto varžosi vienas, du, na, daugiausia trys asmenys, prieš tai apžiūrėję parduodamą nekilnojamąjį turtą“, – teigė D. Kolomakienė.
Jos teigimu, daugiausia aukcionų „atlaikė“ buvusios Kvetkų mokyklos pastatas.
Ateity parduos daugiau?
Šiuo metu, pasak savivaldybės specialistės, aukcione parduodamų statinių Biržų mieste nėra. „Mieste pastatai labiau perkami. Kaimuose – mažiau susidomėjimo. Tendencija tokia“, – sakė D. Kolomakienė.
Ji priminė, kaip objektai patenka į viešąjį aukcioną. Pirmiausia pastatai pripažįstami nereikalingais naudoti, savivaldybės taryba juos įtraukia į parduodamų statinių sąrašą, ir tuomet organizuojamas aukcionas.
Panašu, kad aukcionuose parduodamų pastatų netolimoje ateityje turėtų daugėti. Dar visai neseniai rašėme, kad meras sudarė darbo grupę, kuri sprendžia, ką daryti su savivaldybei priklausančiu nenaudojamu nekilnojamuoju turtu. Seniūnijoms darbo grupė pavedė užduotį – kartu su bendruomenėmis, pasitarus su seniūnaičiais, pateikti siūlymus, ką daryti su tokiais pastatais, o galutinį verdiktą tars komisija.
Ž. Maniko nuotr.
Ž. Maniko nuotr.