Naujausios
Atvejo vadyba Lietuvoje yra vienas svarbiausių pagalbos vaikui ir šeimai metodų, o Biržų rajone ši sistema veikia aktyviai ir nuosekliai. Šio metodo esmė – koordinuota, kompleksinė pagalba šeimai, kuri susiduria su socialiniais, emociniais ar tėvystės sunkumais. Biržų rajono savivaldybė ir Biržų rajono socialinių paslaugų centras yra pagrindinės institucijos, atsakingos už šios pagalbos organizavimą ir įgyvendinimą.
Biržų rajono savivaldybė aiškiai apibrėžia, kad atvejo vadyba – tai kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams organizavimas, siekiant padėti įveikti socialinius sunkumus ir užkirsti kelią galimiems vaiko teisių pažeidimams. Šis procesas apima šeimos poreikių vertinimą, pagalbos plano sudarymą, jo įgyvendinimo koordinavimą ir nuolatinę stebėseną. Tai nėra vienkartinė paslauga – tai nuoseklus, ilgalaikis darbas, kurio tikslas – įgalinti šeimą savarankiškai spręsti problemas ir užtikrinti vaikų gerovę.
Kartais nutinka taip, kad šeima pati viena nebepajėgia susidoroti su užklupusiais sunkumais. Socialiniai darbuotojai, kartu su atvejo vadybininkais, įvertinę šeimos situaciją, atvejo vadybos posėdžio metu sudaro pagalbos planą šeimai. Į šį procesą visuomet įtraukiama ir patirianti sunkumų šeimą. Tik bendradarbiaujant galima pasiekti teigiamų pokyčių ir rezultatų.
Biržų rajono socialinių paslaugų centras yra pagrindinė įstaiga, teikianti socialines paslaugas šeimoms, patiriančioms sunkumų. Čia dirba socialiniai darbuotojai ir atvejo vadybininkai, kurie kasdien susiduria su įvairiomis šeimų problemomis – nuo tėvystės įgūdžių stokos iki priklausomybių ar smurto situacijų.
Taikant atvejo vadybą šeimai, socialiniai darbuotojai šeimose dažniausiai susiduria su smurto artimoje aplinkoje atvejais, priklausomybėmis, socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros, krizių, netekčių ar negebėjimo valdyti šeimos finansus problemomis. Socialiniai darbuotojai nuolat padeda šeimoms ne tik spręsti šias problemas, bet ir atkurti kasdienio gyvenimo stabilumą – nuo buities organizavimo iki emocinės sveikatos stiprinimo. Šeimos, gavusios nuoseklią pagalbą, dažniau sugeba savarankiškai spręsti problemas ir užtikrinti vaikų gerovę. Socialiniai darbuotojai moko pozityvios tėvystės, emocijų valdymo, vaikų poreikių supratimo ir tenkinimo. Laiku suteikta pagalba padeda išvengti vaikų paėmimo iš šeimos, smurto situacijų ar priklausomybių paaštrėjimo. Tarpininkaujama bendraujant su mokyklomis, sveikatos įstaigomis, policija, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nevyriausybinėmis organizacijomis. Tai ypač svarbu šeimoms, kurios patiria socialinę atskirtį ar neturi gebėjimų savarankiškai spręsti institucinių klausimų. Teikia pagalbą ir padeda tėvams suprasti vaikų raidos etapus, taikyti pozityvios tėvystės metodus, kurti saugią emocinę aplinką, nustatyti ribas ir taisykles. Biržų rajone šeimoms dažnai organizuojami tėvystės mokymai, įvairios paskaitos ir mokymai aktualiomis temomis, teikiamos individualios psichologų, priklausomybių ligų konsultantų konsultacijos, šeimos mediacijos.
Kokias dar pagalbos priemones šeimai taiko socialinis darbuotojas?
Socialinių įgūdžių ugdymas ir stiprinimas - tai viena dažniausių priemonių Biržų rajone. Ji apima: maisto gamybos, higienos, tvarkos palaikymo mokymą, vaikų dienotvarkės sudarymą, laiko planavimą, konfliktų valdymo įgūdžius. Ši pagalba ypač svarbi šeimoms, kuriose tėvai patys nebuvo išmokyti šių įgūdžių. Konsultuoja šeimas krizių metu, padeda tvarkantis įvairius dokumentus gaunant įvairią paramą, socialines išmokas, kreipiantis dėl teisinės pagalbos ar teisinių dokumentų pateikimo kitoms institucijoms, bendradarbiauja su medikais, paaiškina ir padeda suprasti specialistų rekomendacijas ir taip toliau.
Kaip ši pagalba pasireiškia praktiškai?
Biržų rajone socialiniai darbuotojai dažniausiai padeda taip: lanko šeimas jų namuose, kartais net kelis kartus per savaitę; padeda susitvarkyti buitį, jei šeima to nepajėgia ; moko tėvus gaminti maistą vaikams, planuoti pirkinius; padeda vaikams pasiruošti mokyklai, bendrauja su mokytojais; organizuoja atvejo vadybos posėdžius, kuriuose dalyvauja visi specialistai; teikia emocinę paramą, ypač mamoms, kurios augina vaikus vienos; padeda šeimai susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir tikėjimą, kad pokyčiai įmanomi.
Socialinių darbuotojų darbas yra ne tik praktinė pagalba. Tai – santykio kūrimas, kuris tampa pokyčių pagrindu. Šeimos, kurios jaučia palaikymą, dažniau įsitraukia į pagalbos procesą, priima atsakomybę ir siekia geresnio gyvenimo savo vaikams.
Socialinis darbuotojas – tai ne baubas ir ne šeimos priešas, atvirkščiai. Socialinis darbuotojas padeda lengviau šeimai įveikti krizes ir grįžti į pilnavertį socialų gyvenimą bendruomenėje. Šiame darbe nėra greitų pergalių, tačiau yra daug prasmingų akimirkų, kurios primena, kodėl pasirinkau šią profesiją.
Norėčiau, kad socialinis darbas būtų labiau suprantamas ir vertinamas visuomenėje. Tai nėra kontrolė ar bausmės – tai pagalba, grindžiama pagarba, bendradarbiavimu ir tikėjimu žmogaus pokyčiu. Kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo daugiau šeimų išdrįs kreiptis pagalbos, o socialiniai darbuotojai jaus didesnį palaikymą. Dirbdama su socialinę atskirtį patiriančiomis šeimomis matau, kad net maži pokyčiai gali turėti didelę reikšmę. Socialinis darbas man – tai ne tik profesija, bet ir galimybė kasdien prisidėti prie stipresnės, jautresnės ir labiau įtraukios visuomenės kūrimo.
Užs. 16829