Kas už laisvą žodį, o kas už pinigus?

„Biržiečių žodžio“ nuotr.

Tuo metu, kai LRT kovoja už savo išlaikymą iš biudžeto, laikas pakalbėti apie tikrai laisvą žodį. Juolab kai kolegos rajone taškosi purvais, bandydami save iškelti aukščiau, nei jie to verti. Matyt, tikrai jiems skauda dėl to, kad „Biržiečių žodis“ yra laisvas ir nepriklausomas, laisvas nuo bet kokių politikų, nuo asmenų, kurie siekia politikos, kurie glaudžiasi valstybinėse įstaigose tarsi laikinuosiuose uostuose...

Lipdyk purvą nelipdęs – prie mūsų jis nekimba. „Biržiečių žodžio“ kolektyvas – savo srities profesionalai, o svarbiausia – žmonės, turintys sąžinę, etiką, empatiją ir didžiulį norą dirbti. Nepasakosiu istorijų ir nevardinsiu faktų apie kito laikraščio žmones – patys žino, kur ir kaip... Kiek sąžinės... Kokios vertybės... Kam nuolankūs ir kokiai partijai prijaučiantys.

Mano pozicija – sakyti tiesą ir kalbėti faktais, laikytis moralės ir niekam netarnauti, išskyrus skaitytoją. Jis – mūsų darbdavys ir tik jis...

Puikiai suprantu, kad yra nemažai žmonių, kuriems „Biržiečių žodžio“ pozicija nepalanki, nes nepriklausoma, nors... kažkas labai norėtų turėti įtaką. Tai jau bandyta daryti ne vieną kartą – ir tiesiogiai, ir per akcininkus... Nepavyko ir nepavyks, nes vidumi laisvo žmogaus niekas negali apvilkti tramdomaisiais marškiniais. Tokie jau mes – drąsūs ir paprasti, savo amatą mylintys žurnalistai, o ne tie, kurie pasirašo anonimus ir duoną pelno valdiškų įstaigėlių kabinetuose.

Rajono iždas dosnus – kai kurioms savo įstaigoms po milijoną eurų skiria, tai ko negyvent...

Žinoma, patogiau nerašyti apie kai kurias problemas ir gauti reklaminių užsakymų, nei kritikuoti ir finansiškai nukentėti. Bet mes einame kitu keliu – rašyti apie žmonių problemas ir kritikuoti valdžią – juk tokia žurnalisto pareiga.

Aš ir visa „Biržiečių žodžio“ redakcija pasisako už laisvą žodį, už tai, kad jokia politinė ranka nesiektų įtakos ir cenzūros. Laisvas žodis – tai drąsa sakyti tiesą, nesislepiant už anonimų, už reklaminių užsakymų ar susitarimų.

Būkime atviri, teisingi ir prieš savo sąžinę dori. Žodžio laisvės niekas neatims, nes tik bailiai kelia intrigas, norėdami supriešinti. Savo valstybei esame reikalingi darbais, ne pramanais. Tad laikykimės kartu, būkime kartu ir atkakliai kovokime su tais, kurie skleidžia erezijas.

Lietuvių poetas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius yra pasakęs: „Suprasti žmogų, padėti jam pažinti save, pažadinti tą galią, kuri slypi jame, o svarbiausia – meilę ir pagarbą į save panašiam, – toks būtų bendriausiais žodžiais mūsų uždavinys“.