
Naujausios
Vartydama savivaldybės tarybos medžiagą, nusistebėjau, kiek daug sprendimų priima rajono politikai – jau nekalbant apie šalies valdančiuosius. Taisyklės ir tvarka turi būti, bet ar ne per dažnai kažkas kitas nusprendžia už patį pilietį – sąmoningą, išprususį, mąstantį?
Jeigu kažkas ima baksnoti pirštu, sakydamas: „Va, anas – vatnikas, o tas – antivakseris, šitas – lansbergistas, o gal komunistas...“ Skubame klijuoti etiketes kitiems, lyg savo gyvenimo neturėtume, lyg turėtume teisę būti teisėjais, kurie priima sprendimus.
Tikriausiai dėl to klesti socialiniai tinklai – mums labai svarbu, kuo gyvena kiti: kur keliauja, su kuo bendrauja, ką valgo, ką „palaikino“, su kuo susipyko, ką iškoliojo... Negi mūsų pačių gyvenimas toks nuobodus, kad kitais taip rūpinamės?
Matydami tokį chaosą, politikai vis drąsiau priima sprendimus, kuriuos turėtų priimti visuomenė. Ir, manau, vis labiau visuomenė išmetama kaip musė iš barščių – iš tų sprendimų, kuriuose privalėtų dalyvauti.
Kai savivaldybės tarybos medžiagos puslapiuose radau informaciją apie keičiamas Garbės piliečio vardo suteikimo taisykles, pamaniau – gal bus daugiau demokratijos. Deja, teko nusivilti. Rajono valdžia sugalvojo įvesti diktatą... Taip, tai drąsus žodis, bet tinkamesnio nerandu.
Panašu, kad Garbės piliečio vardo suteikimas priklausys ne nuo Biržų krašto žmonių nuomonių ir siūlymų, o nuo specialios komisijos – kaip ji nuspręs, taip ir bus. Kodėl? Toji komisija, o tiksliau sprendimo rengėjai, norėtų visuomenei informaciją apie kandidatą į Garbės piliečius skelbti tik tada, kai pati pritars kandidatūrai ir savo siūlymą pateiks svarstyti savivaldybės tarybai.
Esą to reikia, nes paskelbus duomenis apie kandidatą anksčiau – kaip yra dabar – o komisijai nepritarus, gali nepelnytai nukentėti kandidato reputacija.
Kodėl Biržų rajono Garbės piliečio vardo suteikimo procesą kėsinasi reguliuoti ir sprendimus priimti ne visuomenė, o komisija, kurios sudėtis gali keistis? Gal tada reikėtų sakyti taip, kaip yra – ne rajono visuomenės, o komisijos išrinktas Garbės pilietis. Išrenka, paskelbia – ir tiek žinių...
Tiesa, pirmadienį redakcija gavo pranešimą, kad klausimas dėl Garbės piliečio vardo suteikimo nebus viešai svarstomas – meras Kęstutis Knizikevičius jį atsiėmė, nes reikia papildomų diskusijų. Taip pat numatyta svarstyti dar vieną pasiūlymą – ką daryti, kai gautas teikimas suteikti Garbės piliečio vardą po mirties, o nėra kandidato artimųjų ar asmenų, turinčių paveldėjimo teisę.
Jeigu rajono gyventojai politikams suteikia įgaliojimus, tai dar nereiškia, kad išrinktieji gali jaustis visavaldžiai. Visuomenės nuomonė svarbi ne tik tada, kai kažkam naudinga, kai reikia... Žmonės turi savo poziciją, savo nuomonę, ir negalima atimti iš jų teisės siūlyti kandidatus Garbės piliečio vardui. Būtent visuomenė privalo žinoti, kas ir ką siūlo, kodėl siūlo, ir pareikšti nuomonę, kuris kandidatas yra vertesnis.
Nepelnytai reputacija nenukentės to žmogaus, kuris yra garbingas ir nereikia gražaus proceso apvilkti baimės rūbais, tarsi kažkas nukentės. O jeigu bijoma, jeigu patys imamės kitų žmonių menkinimo, tai jau ne kandidato į Garbės piliečius problema. Noras keisti žaidimo taisykles įpusėjus žaidimui – panašu į bandymą atriboti visuomenę nuo informacijos.
Kas iš tos laimės ir iš tos garbės, jeigu vienas Garbės pilietis džiaugsis titulu, o visuomenė liūdės?..