Naujausios
Biržiečiams pradėjus kalbėti, kad metas jungti šildymą – nes orai atvėsę ir namuose nejauku – sekmadienį plūstelėjo karščio banga. Tai reiškia, kad artimiausiu metu sąskaitų už brangią šilumą dar nereikės apmokėti.
Tačiau pernelyg džiaugtis nereikėtų, nes... lapai nuo medžių jau ima kristi. O kur lapai – ten ir paslauga juos išvežti už tam tikrą kainą. Verslių žmonių Biržuose netrūksta. Į redakciją užsuka moteris ir pasiūlo paslaugą – pašluoti teritoriją po redakcijos langais. Bandau jai paaiškinti, kad tai miesto seniūnijos teritorija, kurios mes negalime savintis, tad ir tvarkos įvedinėti nesiruošiame. Bet... ji bando įtikinti, kad kitos įmonės samdo.
Keisti reikalai šioje Marijos žemėje – samdyti įmonę šluoti šaligatvį, kuris priklauso valstybei. Panašiai ir su tais lapais – teritorija seniūnijos, bet už išvežamus lapus ir netgi jiems skirtus maišus moka gyventojai. Įprastai tokie darbai turėtų būti atliekami iš biudžeto, kurį suneša mokesčių mokėtojai.
Valstybės biudžeto lėšas suskaičiuoti sudėtinga net kontrolieriams, o štai rajono ižde – ne tiek ir daug pinigėlių. Socialinėms paslaugoms numatyta per 1,5 mln. eurų. Tačiau tai – niekis, palyginti su valdininkų poreikiais. Gyventojų pajamų mokesčio surenkama beveik 26,8 mln. eurų, bet šių pinigų neužtenka savivaldybės administracijai, nes poreikis siekia beveik 33 mln. eurų.
Solidžiai surenkama ir rinkliavos mokesčio už atliekas – beveik 1,2 mln. eurų. Bet tai – ašaros, nes panašios sumos, o tiksliau – daugiau nei milijono eurų reikia bibliotekos, dar milijono – muziejaus, taip pat milijono eurų kultūros centro išlaikymui.
Tad pinigų reikia. Bet negi gaila mokėti valdininkijai, kuri maloniai laukia kiekvieno paklausėjo ir suteikia jam visokeriopą pagalbą?.. Na, bent jau taip turėtų būti. Gyventojų pajamų mokestis priklauso nuo dirbančiųjų – kuo daugiau darbo vietų, tuo daugiau mokesčių surenkama.
Tačiau kai redakcijai skambina žmonės ir pasakoja apie situacijas, kai valdininkai nesiskaito su jų nuomone, pastebėjimais ir pasiūlymais, kyla įvairių pamąstymų: jeigu valdžiai nereikia mokesčių mokėtojų – tai iš ko ji gyvens, iš ko algas išsimokės? Nuversti kioskelį, išvijus iš jo verslų žmogų, nėra sunku. Nesunku netgi netvarkyti upės pakrančių ir taip kenkti verslui... Su vietiniais galima nesiskaityti, bet tai matydami – neateis ir kiti verslai.
Įtaigiai ir „pritraukiančiai“ atrodo savivaldybės administracijos pranešimas, kad netiksliai deklaravę gyvenamąją vietą gali būti nubausti... Tiksliau – už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą arba melagingų duomenų pateikimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 14 eurų. Pakartojus nusižengimą, bauda gali siekti iki 30 eurų.
Kodėl adresas gali būti netikslus? Tai gali nutikti, jei keitėsi pastatų ar patalpų numeracija, buvo suteiktas naujas adresas, pasikeitė gyvenamųjų vietovių ribos, atsirado arba keitėsi gyvenviečių pavadinimai... Tačiau tuomet, kai savivaldybės valdininkai nusprendė keisti gatvių pavadinimus ar namų numerius, jie aiškino gyventojams, kad viskuo bus pasirūpinta ir nieko daryti nereikės. Ar tikrai?
Baudos papildys biudžetą, tad gal ir pykti nereikėtų... Juk viskas – vardan mūsų visų geresnio gyvenimo.
Apskritai dėl nieko jaudintis nereikėtų. Neseniai buvo suskaičiuota, kad sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje – tik 64 metai. Patikslinta: „Vidutinė gyvenimo trukmė Baltijos šalyse – apie 76 metai, tačiau sveiko gyvenimo trukmė tesiekia apie 64 metus“.
Todėl Biržuose atsirado įstaigų, kurios suskubo imtis iniciatyvos atleisti iš darbo sveiko gyvenimo trukmės sulaukusius žmones. Esą jiems laikas auginti anūkus – tarsi rūpintis anūku būtų paprasčiau nei dirbti. Žinoma, jauniems žmonėms reikia darbo, tačiau ar dėl to būtina atsikratyti patyrusių specialistų? O gal yra personų, kurioms jau paruoštos darbo vietos – beliko jas atlaisvinti?
Kadangi tai vyksta savivaldybei priklausančioje įstaigoje, kyla klausimas – gal tokia „politika“ taikoma visame savivaldos ūkyje? Tada reikėtų pažvelgti į save: kiek savivaldybės rūmuose dirba vyresnio amžiaus žmonių? Ar visi bus paprašyti išeiti iš darbo, ar tik kai kurie? O ką darys politinio pasitikėjimo garbaus amžiaus vadovai?
Įdomu, koks likimas ištiktų ligoninę, kurios medikai tiesiai sako: „Eitume į pensiją, bet nėra pamainos...“
Neskubėkime nurašyti žmonių – suklupusių, pasenusių, turinčių kitokią nuomonę... Bet kurią akimirką, anksčiau ar vėliau, jų vietoje galime atsidurti ir mes patys.
Po savęs žmogus palieka kelią, kuriuo eina jo paties vaikai. O vyresni žmonės – tai gyvos bibliotekos, kuriose saugoma gyvenimo išmintis. Ar juos reikėtų nurašyti? Nemanau.
