Naujausios
Negi šiemet prasta vasara? Manau, ji visai gera, nes... Baigiasi. O tai, kas baigiasi, prisimename su nostalgija. Sinoptikai ir tie išmoko improvizuoti, sakydami: „Kai kur palis daugiau, kai kur mažiau“. Biržai nepaskendo, nors yra apsemtų ir laukų, ir kelių ir sodybų...
Viskas gerai... Juk feisbukas pilnas malonių akimirkų – visi keliauja, pramogauja, skaniai maitinasi... Tik niekaip nesuprantu, kada jie dirba?
Labiausiai dirba politikai... Jie tiek daug dirba, todėl ir prisidirba. Iki gyvo kaulo įkyrėjo politika, bet be jos negalima gyventi, nes būtent politikai kuria mums gyvenimo gerovę – prigalvoja įvairių mokesčių, taisyklių, ant kurių patys pasimauna... Patys jų pamiršta laikytis. Gal todėl, kad teisėsauga jiems taiko kitokius kriterijus. Antai, buvęs premjeras Gintautas Paluckas tik dabar susizgribo susimokėti baudą... Tiesiog pamiršo. Kažkodėl eilinis žmogelis su tokiais triukais neišsisuktų – jam VMI arba kita institucija greit nurašytų nuo sąskaitos, o gal net belangę pasiūlytų. Bet išrinktieji ir galingieji gyvena kitu ritmu.
Ar bus į postą paskirta nauja premjerė Inga Ruginienė? Tikriausiai, bet pirmiau sužinosime, kur ir su kuo ji važiavo, kas jos artimieji, kokias bulves pirko turguje, kokio dydžio batus dėvi... Tokie jau mes esame – smalsūs.
Žmonių smalsumą bando gesinti ne tik lietus, bet ir krašto apsaugoje dirbantys moteris ir vyrai. Sušaukė jie spaudos konferencija apie pasirodžiusį droną iš nedraugiškos šalies, bet... Nieko taip ir nepasakė. Paskui pasakė, kad lyg skrido, lyg neskrido... Tada nurodė grybautojams ieškoti nukritusio daikto... Bet rado... Laimei... Po savaitės... „Jeigu iš nedraugiškų šalių įskristų penki, o gal net dešimt dronų? Kas tada? O jeigu jie dar ir numestų kokį sprogmenį – tada irgi ministerijos apsimestų, kad nieko nebuvo, nes informacija slapta?“ – svarsto viena biržietė.
Ką jai atsakytų krašto apsaugos pareigūnai? Kas jiems parašytų kalbą tokiu atveju ar paprasčiausiai ignoruotų, nes... Paprastas žmogus niekam nerūpi. Buvo išsiuntinėti aliarmo pranešimai, bet ką tokiu atveju daryti, niekas nesiteikė paaiškinti – užslinko „slaptumo“ siena. Išėjo ieškoti drono.
Bent jau sužinojome, kad kurpiamas planas, kaip iš Vilniaus būtų išgabenami gyventojai, jeigu kiltų karo grėsmė – kuriomis kryptimis ir į kokius rajonus juos vežtų. Kažin, kiek suvažiuotų į Biržus?
Daugiau aiškumo nori ir biržiečiai. Jiems įdomu, kas ir kodėl vyksta... Tiksliau, kodėl nevyksta. Kodėl ne visi, gyvenantys mieste, iki šiol vandenį semia iš šulinio ir nesulaukia vandens trasų, nuotekų taip pat. Jau nekalbant apie kaimus. Kodėl keliai neasfaltuojami? Kodėl mažėjant gyventojų skaičiui, valdininkų armija didėja? Kodėl ponų kelionėms visada užtenka pinigų, o kitiems poreikiams jų trūksta?
„Nueini į savivaldybės administraciją ir iškart jautiesi kaltas, kad sujaukei jų ramybę. Žiūri, lyg į kokį baisūną, tarsi būčiau skolingas, o aš tik pasiklausti užsukau. Nėriau lauk, nes supratau – nieko nepešiu“,- dūsavo vienas verslininkas.
Kodėl taip vyksta? Juk kiekvienas turėtų dirbti savo darbą ir ne daugiau. Tik atlikti savo pareigą, už kurią mokamas atlyginimas.
Vietinis gyventojas atkreipė dėmesį, kad padaugėjo atvejų, kai sučiumpami jaunuoliai, turintys narkotinių medžiagų. Tačiau kodėl niekas neieško tų, kurie prekiauja kvaišalais? Nes jie turtingi ir įtakingi? Sklando kalbos, kad dažnos kvaišalų pardavimo vietos – prie mokyklų. Prekiauja jais moksleiviai... Biržai – mažas rajonas, kuriame vieni kitus žino ir pirštu parodo – prabangiu automobiliu važinėja, gražiuose namuose gyvena, bet nieko nedirba. Iš ko ta gerovė?
Yra neliečiamieji, kurie įvedinėja savo tvarką tamsiose miesto gatvėse. Kalbu apie smurtą, apie muštynes, po kurių nukentėjusieji bijo kreiptis į teisėsaugą, nes žino – gali būti dar blogiau, gali susidoroti. Galima apsimesti, kad gyvename saugioje aplinkoje, kad visi malonūs ir mieli, kad nėra problemos dėl narkotikų, nes veikia kažkokia komisija, nes yra įstatymai... Tačiau apsimetinėdami geresniais, tampame panašūs į tuos sinoptikus, kurie kalba apie saulėtas dienas, tačiau vistiek lyja, tik vienur daugiau, kitur mažiau.
Šią savaitę mažiau darbo dienų – švęsime Žolinę. Gal ta proga nušvis saulė? Reikia tikėtis, kad Žolinė nebus tokia šalta, kaip 1965 metais, kai vidutinė paros temperatūra buvo 10,3-13,2 laipsnių, o naktį kai kur atvėso net iki 3,2 laipsnio. Pati karščiausia Žolinė buvo 2010 metais – vidutinė paros oro temperatūra buvo apie 28,2 ir net iki 34,3 laipsnių. Jeigu šią Žolinę karščio rekordų ir nebus, gal pavyks išmelsti bent jau malonaus rudens. Tad ir duota laisva diena, kad žmonės turėtų laiko į dangų pažvelgti ir vieną kitą poterį sukalbėti.
Tad būkime visi sveiki, dėmesingesni vieni kitiems. Smagaus pasiplaukiojimo mintyse ir lietuje. Kol vasara dar nesibaigė.
