Naujausios
JUOKAI SUMENKO?
Tvirtinama, kad juokas nuramina kūno raumenis, nuvaiko nerimus ir baimes. Juokas padeda susidaryti laimės hormonui – endorfinui. Juokiantis pagerėja kvėpavimas, kraujotaka, stiprėja pilvo raumenys ir visa imuninė sistema. Tad tie žmonės, kurie dažnai juokiasi, ne taip greitai sensta, ilgiau gyvena.
Išeitų, kad juokus turime krėsti ne tik balandžio 1-ąją, o – kasdien.
- Laukiau balandžio pirmos dienos, nes ankstesniais metais laikraščiuose, radijuje, televizijose tą dieną būdavo smagių, išradingų apgavysčių. Šiemet, arba mane apgavo, arba tų linksmų dalykų buvo vos vos, – pasakė bičiulis Stasys. Ir priėjo prie nelinksmos išvados: – Menki juokai, jeigu juokai sumenko, jeigu net vieną dieną metuose jau nebelinkę juokauti.
JUOKAS MUS SUBURIA
Juokas dažnai suburia bendraminčius. Mat būna: jeigu kas nors iš draugijos juokų nesupranta, tai po kurio laiko toje draugijoje taip ir nepritampa. Žinovai sako, jog yra net kelios juokavimų rūšys: pakantus, nepiktas, mandagus, lėkštas, subtilus, keistas, net – arkliškas juokavimas.
- Manau, kad yra net paslaptingas juokavimas ar pasišaipymas. Štai ką tik vienas politikas apie kito politiko elgesį pareiškė, jog tai vartymasis iš vieno naminio paukščio, – pasakė Stasys. Ir tęsė: – Dabar visi spėlioja: koks tas naminis paukštis?! Internete radau, jog tas paukštis gali būti gaidys. Tačiau niekaip nesuprantu – kuo jis dėtas dėl mūsų politikų rietenų. Matyt, bus atbukęs mano humoro jausmas.
Kai tiek daug įvairių juokų, ne juokai tarp kai kurių juokų juoko ir nepagauti.
ĮSPŪDIS IŠ RENGINIO
Juokų dieną Kaune vyko tai dienai skirtas tradicinis renginys. Tą renginį rodė viena televizija, tad mudu su Stasiu irgi pasižiūrėjome. Atvirai kalbant – nesusižavėjome. Vietoje juokų buvo pasišaipymų iš kitų žmonių poelgių ar posakių. Juokavimai vienas po kito – į vienus vartus.
- Man buvo nesmagu, kai vieną politiką, nors jis man ir ne prie širdies, dėl jo išvaizdos palygino su Šreku ir tikino, jog jis iš ausų sieros darosi žvakutes, – prisiminė vieną renginio momentą Stasys. – Ir šitaip išjuoktas žmogus buvo priverstas neva džiugiai juoktis, nes jo reakciją stambiu planu stebėjo renginio dalyviai ir televizijos žiūrovai.
Su bičiuliu svarstėme, jog pastarųjų metų humoras gerokai skiriasi nuo to, kuris buvo prieš du dešimtmečius. Dabar yra taip vadinamų „Stand up“ komedijos artistų, kurie nesidrovi senoje keiktis. Ir kuo daugiau keikiasi, tuo daugiau juoko sukelia žiūrovams. Net per vieną televiziją laidos vedėja laido tokius juokelius, kuriuos tenka paslėpti pyptelėjimais. Jeigu jau viešuose renginiuose nuo scenos leidžiame keiktis, gal žalia šviesa tokiems burnotojams be pypsėjimų bus uždegta televizijose ir radijuose. O ką padarysi, jeigu šių dienų juokai keičia senus papročius?! Iš tiesų, visokių juokų buvo visais laikais. Juokai reikalingi. Juk sakoma: net pats velnias nieko negali padaryti, kol žmogus dar sugeba juoktis. Ne kartą ukrainiečiai yra sakę, jog dažnai apkasuose kovojant su maskoliais jiems padeda net tik ginklai, bet ir kareiviškas humoras.
KAS JUOKSIS PASKUTINIS?
Politikoje irgi juokų netrūksta. Nors būna ir juokų pro ašaras. Štai šviežia naujiena: JAV prezidentas Trampas paskelbė, jog kone viso pasaulio prekėms įves didesnius ar mažesnius muitus. Ir Amerika suklestės! Mat iki šiol, daugiau kaip penkiasdešimt metų buvo išnaudojama.
- Keistai skamba toks sakymas, kad kelis dešimtmečius buvo skriaudžiama galingiausia pasaulio valstybė, – atsiliepė Stasys. Jo nuomone, visokie prekybos ribojimai nieko gero nežada.
Pasak kai kurių ekonomistų, Trampo muitų politika pačiai JAV gali atsisukti kitu lazdos galu.
Pagyvensime – pamatysime. Gal bus labai gerai. Juk žinoma, kad gerai juokiasi tas, kuris juokiasi paskutinis.
- Kažin kaip bus su tuo gerumu? – suabejojo Stasys. Ir paaiškino: – Juk dažniausiai paskutinis juokiasi tas, kuris neturi priekinio danties.
Tokiu, šiek tiek mįslingu, nelabai gražiu bičiulio juokeliu baigėme juokų temos nagrinėjimą.
