APIE PANIKĄ

Sveiki (tikiuosi). Štai koks reikalas. Šiuo metu, kaip ir jūs, esu saviizoliacijoje ir, kadangi padėtis labai rimta, tyliai ramiai panikuoju. Imuniteto panikai neturiu ir, manau, neturėsiu, o vaistų nuo jos, kaip žinia, nėra, tačiau man, kaip humanistui, rūpi ja neužkrėsti nei artimosios, nei tolimosios aplinkos žmonių. Toks pavojus iškyla panikai paaštrėjus. O paaštrėja ji, kai pamatau ar išgirstu geranoriškus linkėjimus nepanikuoti. Taip, taip, šūkis „Nepanikuok!“ visada sukelia priešingą reakciją. Netikite? O pamėginkite užsimerkti ir bent minutę NEGALVOTI APIE BALTĄ DRAMBLĮ. Nepavyks. Ne tik bent trumpai pagalvosite, bet tą baltą dramblį protarpiais prisiminsite ir šiandien, ir galbūt rytoj. Taip ir su panika. Taigi, būkite geri, neraginkite manęs nepanikuoti mano ir savo pačių labui. Iš anksto dėkoju.