
Naujausios
Biržų krašte buvo leidžiamas ne vienas laikraštis, tačiau ilgiausiai biržiečius skaitytojus lanko „Biržiečių žodis.“
Prieš 75-erius metus, 1945 metų vasario 12 dieną, išėjo pirmasis Biržų apskrities laikraščio „Biržiečių tarybinis žodis“ numeris.
Būtų neteisinga vien tik neigiamai vertinti sovietiniais metais ėjusį „Biržiečių žodį“ ir jo publikacijas. Laikraštis nemažai prisidėjo prie sporto, kultūros ugdymo, buvo pirmoji tribūna ne vienam jaunam literatui, vėliau tapusiam žinomu rašytoju ar poetu. Laikraštyje yra dirbę: pedagogas, poetas ir vertėjas Kostas Snarskis-Žvaigždulis, rašytojai Vytautas Misevičius ir Petras Skodžius, poetai Jonas Strielkūnas, Petras Balčiūnas, Kostas Fedaravičius, prozininkai Valentinas Dagys ir Vilius Mizaras, profesorius Jonas Bergholcas. Pirmuosius savo kūrinius čia išspausdino kino kritikas Saulius Macaitis, poetai Alma Karosaitė, Vaidotas Spudas, Alis Balbierius, prozininkai Rita Vinciūnienė, Algimantas Zurba, Petras Venslova, literatūrologai Kęstutis Nastopka ir Virginijus Gasiliūnas.
Laikraštis pavadinimu „Biržiečių tarybinis žodis“ buvo leidžiamas iki 1950 metų lapkričio 23 dienos. Iki 1961 metų rajono laikraščio pavadinimas buvo „Raudonasis artojas,“ o nuo 1961 metų pirmojo numerio laikraštis pavadintas „Biržiečių žodis.“
„Biržiečių tarybinis žodis“ Biržų spaustuvėje buvo spausdinamas 2000 – 2500 egzempliorių tiražu. Tuo metu tai buvo apskrities laikraštis, o Biržų apskričiai priklausė beveik visas dabartinis Pasvalio rajonas. Didžiausias laikraščio tiražas buvo 1990-ųjų metų pradžioje. „Biržiečių žodis“ tada buvo leidžiamas 12580 egzempliorų tiražu. Tais metais vienintelis rajono laikraštis buvo leidžiamas tris kartus per savaitę. Vienas numeris kainavo dvi kapeikas.
„Biržiečių žodžio“ laikraštyje yra dirbę arti šimto darbuotojų. Vieni – vos kelis mėnesius, kiti – daug metų. Visus išvardinti būtų nelengva. Šiandien prisimename jau iškeliavusius anapiln Petrą Skodžių, Vytautą Valionį, Tautvydą Nastopką, Emilį Trečioką, Joną Bergholcą, Giedrių Valecką, Povilą Arūną, Jadvygą Peisarevičienę, Aleksandrą Pranskūną, Valentiną Dagį. Daug darbo ir kūrybos metų laikraščiui paskyrė buvę ( o kai kurie ir šiandien esantys) „Biržiečių žodžio“ žurnalistai Regina Vaičekonienė, Janina Bagdonienė, Feliksas Grunskis, Alfonsas Kazitėnas, Danutė Bružienė, Danutė Balbierienė, Dalius Mikelionis, Kostas Fedaravičius, Vilius Mizaras, ilgamečiai fotokorespondentai Romualdas Nefas, Zenonas Meškauskas, Vilimantas Šmitas. O kur dar neetatiniai laikraščio talkininkai! Tokie kaip šviesaus atminimo Jonas Dagilis ir Vytautas Trečiokas. Ar iš Vilniaus įdomias istorijas rašantis Borisas Januševičius, vabalninkietis Algirdas Garbauskas, vertėjas Povilas Gasiulis, šviesuolės Marytė Undzėnienė ir Sandra Bieliauskienė, muziejininkė Edita Landsbergienė, gėlininkas Giedrius Rumė, žurnalistės Gražina Dagytė ir Birutė Petkevičiūtė, fotografas Stanislovas Vadapolas ir kiti.
Šiandien laikraštį redaguoja jau penkioliktoji redaktorė Edita Mikelionienė. Pirmasis buvo Stasys Kaziūnas. Po jo „Biržiečių žodį“ redagavo Julija Jočytė, Jonas Drevinskas, Vytautas Miniotas, Natalija Bajorūnienė, Jonas Karosas, Algimantas Garliauskas, Leonas Grubinskas, Petras Sargautas, Emilis Trečiokas, Vytautas Peisarevičius, Birutė Brazaitė, Algirdas Butkevičius, Janina Bagdonienė.
„Biržiečių žodis“ – Biržų krašto laikraštis, skirtas visiems. Toleruojantis įvairias skaitytojų nuomones ir pažiūras, vengiantis pigaus, rėksmingo tono, nesivaikantis sensacijų, nenorintis įžeidinėti ir užgaulioti žmonių. Nepriklausantis jokiai politinei partijai ar organizacijai. Išsilaikantis iš prenumeratos ir skelbimų. Gyvenimas parodė, kad laikraščio žurnalistų pasirinktas kelias buvo teisingas. Jų poziciją atspindi 1991 metų sausio 24 dienos „Biržiečių žodžio“ numeryje išspausdintas tekstas „Liksime ištikimi Lietuvai.“ Jame rašoma:
„Tėvynės laisvei iškilo pavojus. Brutalia ginklo, šmeižto ir šantažo jėga, remdamasi sisibūrusios į taip vadinamą „nacionalinį gelbėjimo komitetą“ kolaborantų saujelės neapykanta Nepriklausomai Lietuvai, Tarybų Sąjungos vyriausybė siekia paklupdyti lietuvių tautą, atsisakyti laisvės. Priversti ją likti griūvančios sovietinės imperijos sudėtyje. Šio pavojaus akivaizdoje mes, Biržų rajono laikraščio „Biržiečių žodis“ žurnalistai, pareiškiame, kad remiame 1990 metų kovo 11 dienos nutarimus, demokratiškai išrinktą Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją tarybą ir Vyriausybę. Netarnausime okupantams. Lietuva bus laisva.“
Tekstą pasirašė: A. Butkevičius, J. Bagdonienė, F. Grunskis, A. Kazitėnas, Z. Meškauskas, R. Vaičekonienė, D. Bružienė.
Per tuos 75-erius metus pas biržiečius iškeliavo daugiau kaip dešimt tūkstančių laikraščio numerių. Šis – 10064 – as. Kaip ir kiti – nešantis žinią apie Biržų krašto žmonių gyvenimus. Jų darbus, pasiekimus, lūkesčius. Laukiamas ir, norisi tikėti, brangus bei reikalingas. Kaip neįkyrus bičiulis kasdienybės džiaugsmuose ir rūpesčiuose.