
Naujausios
Baigėte kineziterapijos studijas. Kuo ši medicinos mokslo sritis Jus patraukė?
Visada domėjausi sveikatinimo procedūromis. Kai buvau maža, turėjau nugaros problemų, tad sanatorijoje teko praleisti keturias vasaras. Jau tada stebėdavau kineziterapiautes, man jų darbas atrodė labai įdomus ir kažkodėl labai traukė... O mokykloje, artėjant abitūrai, vykdavo specialios konsultacijos apie tai, kur studijuoti, jos man ir padėjo apsispręsti, kuo noriu tapti. Įstojau į mokamas kineziterapijos studijas Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Mokslas buvo prie širdies, stengiausi ir domėjausi viskuo, kas su šia specialybe susiję, tad nebuvo sunku pereiti į valstybės finansuojamą vietą. Profesijos pasirinkimą įtakojo ir vaikystėje išgirstas patarimas iš mano gydytojo, kad jei noriu sustiprinti savo nugarą, turiu mankštintis visą gyvenimą. Kineziterapija – tai gydymas judesiu, pamaniau: mankštindamasi pati galėčiau padėti ir kitiems. Taip ir panirau į šią sritį.
Ką veikėte baigusi studijas?
Po studijų įsidarbinau viešojoje įstaigoje ,,Nojaus arka‘‘, kurioje sėkmingai trejus metus vedžiau kineziterapijos užsiėmimus vaikams ir suaugusiems. Mankštos labai patiko vaikams. Tai mane skatino į programą įtraukti kažką naujo, kas pakeistų gal kitiems jau ir pabodusius ,,sausus‘‘ pratimus. Pradėjau domėtis joga ir po kurio laiko ji jau atsirado mano vedamuose užsiėmimuose. Vaikai greitai įsitraukė: nejučia vieni su kitais varžydavosi, kas geriau sutelks dėmesį ir atliks pratimą. Buvo smagu...
Bet..?
Laukiausi, tad darbą kuriam laikui teko palikti. Išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų, vis galvojau, kad per tą laiką reikia išmokti kažką naujo...
Tada ir atradote būdą mankštintis įdomiau?
Vis naršydavau internete, ieškojau kitokių, su sveikatinimo procedūromis susijusių užsiėmimų. Atradau oro jogą. Ją man tarsi kažkas atsiuntė iš aukščiau... Šie užsiėmimai Lietuvoje dar nauji, mokytojų mažai. O mokymai vyksta tik kartą per metus. Pasidomėjusi supratau, kad į paskutinius mokymo kursus pavėlavau, o kiti - dar negreitai... Labai norėjau išmokti oro jogos, tad išdrįsau paprašyti mokytojos, kad suburtų grupę anksčiau. Ir ji sutiko!
O kas tai yra – oro joga?
Tai mankšta ore su specialiomis juostomis. Treniruočių metu yra sujungiami ne tik jogos, bet ir akrobatikos, pilateso, kineziterapijos pratimai, juda visas kūnas. Mankštinantis ore jaučiama, kaip dirba raumenys juosmens, nugaros ir galūnių srityse.
Baigėte oro jogos mokytojų kursus, bet vis tiek nenurimote...
O tada susidomėjau druskų kambariu. Kartą su sužadėtiniu apsilankėme viename SPA, ten haloterapijos seansas mane ir sužavėjo. Kai pasiūliau Edvinui įrengti tokį kambarį Biržuose, jis tik nusijuokė, bet manęs ta mintis taip ir neapleido, vis pasvajodavau... Žinoma, viskas atrodė neįgyvendinama, juk druskų kambario įrengimas yra labai brangus ir sudėtingas.
Ir vis dėlto, tas noras virto realybe?
Sužinojome apie Užimtumo tarnybos finansuojamą projektą „Būk verslus“, pagal kurį žmonėms iki 29 metų amžiaus, norintiems sukurti savo verslą, yra skiriama lėšų priemonių įsigijimui. Pradėjome rimtai apie tai galvoti. Gavome dalinę paramą, mums finansavo priemonių įsigijimą, bet su sąlyga – mažiausiai trejus metus turime išlaikyti darbo vietą. Visa kita pasidarėme ir įsigijome savo lėšomis. Pastatą maždaug per metus pastatė ir įrengė sužadėtinis Edvinas su savo tėčiu Donatu. Džiugu, kad Biržų Užimtumo tarnybos darbuotojos labai maloniai mus priėmė ir nuoširdžiai pagelbėjo visais klausimais.
Kaip atrodo druskų kambarys? Ar jį sunku įrengti?
Mūsų druskų kambario sienos ir lubos yra padengtos druska, yra aštuonios sėdimos vietos, televizorius, specialios šviesos. Visur balta, jauku ir šilta. Kituose druskų kambariuose grindys irgi būna padengtos druska, mes to atsisakėme. Druskų kambarį mums paruošė speciali įmonė, užsiimanti šia veikla: dirbo kelias dienas, taip pat mane apmokė techninių dalykų. Beje, druskų kambarį gali turėti tik medicinos mokslus baigę žmonės.
Papasakokite, kaip vyksta haloterapijos seansas?
Haloterapija – tai fizinės gerovės užtikrinimo metodas, sukurtas naudojant druskų kasyklų orą atitinkantį dirbtinį mikroklimatą. Seanso metu per specialias angas į patalpą pučiamas sausas druskos aerozolis. Smulkiosios druskos dalelės patenka į mūsų kvėpavimo takus ir juos valo. Vieno seanso metu haloterapija gali mėgautis aštuoni žmonės – kambaryje aštuoni patogūs krėslai. Suaugusieji mėgaujasi atpalaiduojančia muzika, o vaikams rodomi animaciniai filmukai. Kartais po seanso tenka pažadinti saldžiai užmigusius... Mažuosius turi lydėti suaugęs asmuo. Vienas seansas suaugusiems trunka 40 minučių, vaikams – 30. Yra ir dešimties minučių programa, kurios poveikis prilygsta visos dienos pasivaikščiojimui jūros pakrante.
O koks yra haloterapijos poveikis?
Pagrindinė haloterapijos paskirtis – išvalyti kvėpavimo takus nuo užterštumo. Seansai rekomenduojami tiems, kurie turi problemų, susijusių su kvėpavimo takais, jei persirgus bronchitą, dar ilgai kamuoja kosulys. Haloterapija palengvina kvėpavimą sergantiems astma, taip pat turintiems problemišką odą, žvynelinę ar alergijas, kurios paūmėja pavasarį. Nuoseklus apsilankymas druskų kambaryje naudingas visiems žmonėms, kurie nori sustiprinti imunitetą.
Kiek reikia seansų, kad žmogus pajustų pagerėjimą?
Priklauso nuo tikslo: jeigu imunitetui stiprinti – užtenka dešimt haloterapijos seansų, o jei žmogus ateina dėl tam tikrų ligų ar problemų, prireikia 15–20. Kursą galima kartoti 2–3 kartus per metus.
Lankytojų Jūsų druskų kambaryje netrūksta. Vadinasi, žmonėms patinka?
Žmonių tikrai nemažai. Iš pradžių ateidavo daugiau suaugusiųjų, o dabar atvirkščiai - mamytės su mažyliais. Prieš Kalėdas pardavėme nemažai dovanų kuponų: vaikai dovanojo tėveliams, seneliams, vyrai – žmonoms. Malonu, kai moterys, iš vyro gavę dovanų kuponą haloterapijos seansams, paskui padovanoja tokius pačius ir jiems, kad galėtų sveikatintis kartu. Žmonės dažniausiai perka seansų paketą. Per tą laiką priprantu prie tų pačių veidų, susipažįstame... Nespėju nė pastebėti, kad jų kursas jau baigėsi ir ateina nauji...
O kaip vaikai išsėdi ramūs visą seansą?
Vaikams patinka. Būna, kad labai susidraugauja, nes druskų kambaryje lankosi tuo pačiu metu. Patys mažiausieji sėdi mamytei ar tėveliui ant kelių ir žiūri filmuką, galbūt tas jų dėmesį ir prikausto, o švieselės ir raminanti aplinka nuteikia teigiamai. Dar nepasitaikė, kad kažkas išeitų anksčiau pabaigos. Nedarbo dienomis pasilepiname sveikatinimosi procedūromis ir su šeimos nariais. Mūsų dvejų su puse metukų sūneliui Amadėjui tas pusvalandis druskų kambaryje taip pat neprailgsta.
O kaip oro jogos užsiėmimai? Ar haloterapija jų nenurungė?
Oro jogos užsiėmimai pradėjo vykti šiek tiek anksčiau negu buvo įrengtas druskų kambarys. Žmonės treniruotėmis domisi iki šiol, ypač aktyvios merginos. Tie, kurie mankštas ore lankė nuo pradžių, lanko ir dabar. Pastebėjau, kad biržiečiai visada linkę išbandyti tai, kas tik naujo atsiranda mieste.
Suspėjate vesti mankštas ir priiminėti žmones į druskų kambarį?
Stengiuosi susidėlioti grafiką taip, kad padalinčiau laiką oro jogos užsiėmimams ir haloterapijai, kurią reikia prižiūrėti. Kol kas suspėju. Pradedu dirbti vėliau, bet baigiu vėlai vakare, nes dauguma žmonių yra laisvi tik vakarais, po darbo. Nesinori, kad laikas apribotų jų galimybes.
Ar galite pasakyti, kad jau visos Jūsų idėjos įgyvendintos?
Tikrai dar ne. Galvoju vasarą rengti kelių valandų mini stovyklėles vaikams: valandą galėtume praleisti lauke, juk stadionas visai šalia, tuomet mankšta viduje ir tada terapija druskų kambaryje. Manau, būtų gerai ir tėveliams, kurie galėtų palikti jau savarankiškas atžalas, ir galimybė patiems vaikams turiningai praleisti laiką. Idėjų yra visada, tad nesinori apsiriboti tuo, ką jau turime.