Naujausios
Nieko tokio ir... tiek daug
Šiauliečiai menininkai muzikos studijos „Nieko tokio“ vadovai aktorė Jūratė Budriūnaitė ir muzikantas Vadimas Kamrazeris — ištikimi “Šiaulių krašto“ skaitytojai. Vadimas laikraštį prenumeruoja nuo pat jo leidimo pradžios, prenumeratą buvo nutraukęs tik trejiems metams, kai gyveno Izraelyje. Jūratė juokiasi: “Šiaulių kraštas“ jos gyvenime atsirado kartu su vyru.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Pasiūlymas — vaikų skyrelis
Laikraštis yra tapęs menininkų šeimos gyvenimo dalimi: rytai prasideda skaitant spaudą. Jūratė šypsosi: kai vyras į darbą išeina anksčiau, laikraštį padeda ant stalo. O radęs sudominusį straipsnį ar rašinį apie teatrą, atverčia tą puslapį.
Prieš keletą metų J. Budriūnaitė dalyvavo„Šiaulių krašto“ reklaminėje akcijoje “Mums pakeliui!“ Tąkart dovanų gavo metinę prenumeratą. Aktorė per tuos metus laikraštį prisijaukino: susipažino su darbuotojais, laikraštis tapo savas.
„Svarbu žinoti, kas vyksta mieste, kuriame gyvename: kokie organizuojami renginiai, parodos, koncertai“, — sako J. Budriūnaitė. Aktorė visada perskaito kultūros naujienas, priedą “Sveikata“. Įdomi ir skaitytojų reakcija į straipsnius — “Skaitytojų komentarai“, patinka pokalbiai su miesto svečiais: aktorei įdomu, kaip Šiauliai priima kitus menininkus.
Jūratei itin patinka skyrelis „Dienos receptas“: “Smagu bevartant laikraštį atrasti receptą. Užsikabini, ir kyla noras jį išbandyti. Be to, žmonės, siūlantys savo receptus, yra iš Šiaulių krašto — smalsu rasti pažįstamą ir perskaityti, ką jis gamina.“
Vadimas laikraštį skaito nuo pradžios iki pabaigos. Pirmiausia dėmesį atkreipia į anonsus, o tada verčia kitus puslapius. Jūratė — atvirkščiai. Pirmiausia perskaito paskutinį puslapį, kuriame nebūna blogų naujienų.
V. Kamrazeris niekada nepraleidžia anekdotų ir džiaugiasi, jei aptinka dar negirdėtą. Blogų naujienų stengiasi išvengti: „Atsikeliu šeštą ryto: tai jau pakankamai negatyvu. Norisi dienos pradžioje daugiau šviesos. Kriminalinėms žinioms dėmesio neskiriu: šios srities neįmanoma nepastebėti, bet gilintis ir domėtis — ne man.“
V. Kamrazeris laikraštyje pasigenda vaikų skyrelio. Kartu su Jūrate muzikos studijai „Nieko tokio“ vadovaujantis vyras mano, kad toks skyrelis laikraščiui suteiktų linksmumo ir žavesio bei pritrauktų dar daugiau skaitytojų. “Juk vien mūsų studijoje “Nieko tokio“ jau yra 80 vaikų!“ — šypsosi muzikantas.
Muzikos studija — išskirtinė
Jūratė ir Vadimas džiaugiasi, kad studija „Nieko tokio“ yra išskirtinė: joje dainuoja ir vaikai, ir vadovai, ir tėveliai.
Prieš penkerius metus pradėtas burti kolektyvas gimtadienį paminėjo įspūdingu, Šiaulių arenoje vykusiu koncertu, kuriame dalyvavo ir šeši miesto vaikų choreografiniai kolektyvai, dainavo Aidas Giniotis, Ramūnas Urbietis, Kapitonas Flintas.
„Kai pradėjome dirbti su vaikais, nekūrėme verslo plano, neskaičiavome, kiek uždirbsime, kiek išleisime. Pradėjome nuo idėjos, o ji pasirodė teisinga. Vienintelio dalyko esame nepadarę: neužrašėme popieriuje mokymo programų, todėl mūsų darbą nelabai pastebi švietimo sistema. Kita vertus, mes galime dirbti tiesioginį darbą ir negalvoti, kad nesame pristatę planų ar lankomumo ataskaitų“, — sako V. Kamrazeris.
Nemažai vaikų studijoje dainuoja nuo pat pradžios — visus penkerius metus. Vien dainavimu studijoje neapsiribojama. Jūratė vaikus moko scenos paslapčių, improvizuoti, yra sukūrusi unikalų numerį — „Pirštukų baletą“.
„Mokomės, atrodytų, elementarių dalykų. Siekiame, kad vaikai nemąstytų taip, kaip sename animaciniame filmuke: “Ne, taip nebūna“. Kai vaikai nupiešia piešinį, visada siūlau paieškoti kažko įdomaus. Galbūt vienas pamatys kupranugarį, kitas — medūzą ar debesėlį. Fantazuoti galima įvairiausius dalykus: juk vaikams labai patinka žaisti“, — sako J. Budriūnaitė.
Jūratė, dirbdama studijoje, neturi nė akimirkos prisėsti. Vaikai yra labai energingi, nekompleksuoti, kūrybingi, imlūs. Vadovams džiugu, kad į studiją savo vaikus atveda ir muzikos mokytojos ar darželio muzikos vadovės.
„Smagu ir gera, kai, pasibaigus užsiėmimams atsisveikiname, o vaikai šaukia: “Neee!“ Jie dar nenori eiti namo“, — juokiasi V. Kamrazeris.
Jūratė tampa Margarita
„Dabar esu kiek laisvesnė“, — nusišypso J. Budriūnaitė. Nes pastarasis etapas aktorei buvo įtemptas: repeticijos Šiaulių dramos teatre, filmavimasis televizijos seriale “Moterys meluoja geriau“, darbas su vaikais studijoje. Dabar Jūratė džiaugiasi galimybe įkvėpti šviežio oro.
Bet nenutrūkstantys darbai greitai vėl įtrauks į karuselę: gegužę prasideda naujas serialo „Moterys meluoja geriau“ sezonas. Šiame seriale aktorė vaidina meilės paieškose paskendusią heroję Margaritą. Jūratė juokiasi: vaikai studijoje ją dažnai vadina herojės vardu. Ir atėję į priėmimą studijoje, neslėpė nuostabos: “O, Margarita!“
„Jei norite būti sveiki, gražūs ir kūrybingi, tokiu laiku, kai rodomas serialas, jau turite būti lovoje“, — linksmai vaikus moko aktorė.
Juokiasi ir Vadimas: vaikai studijoje jam papasakoja visą „teisybę“, ką Jūratė-Margarita veikė seriale: kaip maudėsi vonioje, su kuo bučiavosi.
Suderina tradicijas
Menininkų šeimoje lankėmės Didžiąją savaitę. Jūratė jau buvo pradėjusi ruošą Velykoms: prilukštenusi svogūnų laiškų. Kiaušinius aktorė apvynios su kruopomis, ryžiais ar augalų lapeliais ir pamerks į svogūnų laiškų nuovirą ar dažus.
O Vadimas pavaišina tradiciniais žydų macais — paplotėliais iš miltų ir vandens. Žydų Velykos, arba Pesachas, simbolizuoja Mozės vadovaujamų žydų išsilaisvinimą iš Egipto vergovės ir Pažadėtosios žemės atradimą. Šiemet ši šventė sutampa su krikščionių Velykų tridienio šventimu.
Velykas Jūratė su Vadimu planuoja švęsti aktorės tėviškėje Biržų rajone, Gulbinų kaime. Ši šventė patinka abiem menininkams — smagu jausti atgimstančios gamtos alsavimą.
SKAITYTOJAI: Vaikų studijos „Nieko tokio“ vadovai Šiaulių dramos teatro aktorė Jūratė Budriūnaitė ir muzikantas Vadimas Kamrazeris pokštauja: po mūsų laikraščiu galima ir pasislėpti.
ĮPROČIAI: Vadimas Kamrazeris laikraštį skaito nuo pirmo puslapio, Jūratė Budriūnaitė — nuo paskutinio.
PARTNERYSTĖ: Rytais anksčiau atsikeliantis Vadimas kartais Jūratei pasufleruoja, ką skaityti laikraštyje: atverčia reikiamą puslapį, o ant sudominusio straipsnio padeda kad ir šaukštelį.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.