
Naujausios
Niūrokos šiemet Kalėdos. Prisiminimus apie apšerkšnijusias žiemas, klaidžias sniego pūgas, žąsinus moliūgus ir žalčio žmoną Eglę sugražina tik S. Neries „Senelės pasaka“. Velnių išdaigų padaugėjo velniškai. Tai, dažniausiai, kipšai geriantys iš sidabro šulinių. Arba į juos sumetantys savo vaikus. O našlaitėms žadamos priemokos, todėl jos nestreikuoja. Viena iš nepalikusių pėdų raganų iš JAV neseniai buvo sugražinta namo.
Baigiasi dar vieni metai.
Išsirinkom naujas savivaldybių tarybas, europarlamentarus ir patį Prezidentą.
Vilniuje, pagaliau, atidengtas paminklas dr. J. Basanavičiui. Iš JAV perkelti Biržiškų palaikai. Po daugelio metų iškilmingai laidojom partizanus ir Gedimino kalne atrastų sukilėlių palaikus.
Daužėm ir vėl kabinom atminimo lentas. Panašu, kad ši „pramoga“ bus tęsiama. Humoro mėgėjus patenkino N. Venckienės pargabenimo iš JAV „ceremonija“. Laukiama „Garliaviados“ tęsinio. Linksma buvo Seime.
Daug dėjom pastangų, kad nuo žemės paviršiaus dingtų statoma baltarusių Astravo AE. Deja, ji netrukus bus atidaryta. Lietuvos Prezidentas agitavo savo kolegas iš Latvijos ir Estijos nepirkti Astravo elektros. Kolegos mandagiai šypsosi, bet konkrečių pažadų nedalina. Jie dar nepamiršo kaip po Fukušimos katastrofos, žadėję bet nesugebėję net pradėti nuosavos atominės elektrinės statybos, lietuviškieji broliukai tyliai spruko į krūmus. O kiek buvo prituščiažodžiauta?
Biržiečiai Semeniškiuose pasilaidojo JAV gyvenusį ir mirusį filmų kūrėją ir menininką Joną Meką.
2019 m. į Šventojo Sosto Valstybės Sekretoriatą Vatikane paskirtas dirbti 1972 m. Biržuose gimęs, „Atžalyno“ vidurinę mokyklą baigęs katalikų kunigas, monsinjoras, Vatikano diplomatas, Bažnyčios istorijos mokslų daktaras Rolandas Makrickas.
Įšventintas 1996 m. liepos 20 d. kunigu, pirmąsias šv. Mišias jis aukojo Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.
Birželio 16 d. Pakamponių miške atidengtas memorialas Holokausto aukoms. Įvyko eitynės tuo pačiu keliu, kuriuo 1941 metais į mirtį buvo varoma pusė miesto gyventojų. Tai – šeštoji vieta Lietuvoje, kur įamžintos Holokausto aukų pavardės.
Rugsėjo mėnesio gale JAV lietuvių išeivijos portalas „Draugas“ pranešė, kad neįvardintas pardavėjas interneto varžytinėse parduoda vieno iškiliausių lietuvių poeto, biržiečio Bernardo Brazdžionio archyvo dalį. Už dvi dokumentų dėžes buvo prašoma 2,5 mln. USD. Tokia kaina kolekcininkus ir ekspertus prajuokino. Archyvo kaina interneto aukcione sumažėjo daugiau nei 30 kartų - iki 84 tūkstančių dolerių. Spalyje archyvo kaina siekė jau vos 41 tūkst. dolerių. Ne poezija šiandien galvoje.
Juokinga, bet šiandien daugiau galvos skausmo mums sukelia šiukšlės. Pradėjome rūšiuoti tai ką anksčiau išmesdavome. Skaičiau, kad Biržuose tinkamiausia konteinerių aikštelių vieta buvo parinkta prie bažnyčios. Anekdotas. O gal ir praktiška: pasimeldei, išpažintimi apsivalei nuo sielos bjaurastis, išmetei šiukšles, nusilenkei už šventoriaus tvoros palaidotiems kunigams ir jau gali ramus dairytis artimiausio alubario.
Tarp kitko, parinkta vieta – ne eilinė. Istorija mena dar caro laikais, prie buvusios ligoninės pastatytą namą. Tuometinė Biržų valsčiaus valdyba jį pastatė minint stebuklingą caro Aleksandro III išsigelbėjimą geležinkelio katastrofoje prie Borki stoties 1889 metais.
Nepriklausomos valstybės kūrimosi pradžioje, tebestovinčiame Rotušės ir Ligoninės gatvių kampo name laikinai dirbo valsčiaus valdyba, o 1925 – 1939 m. veikė „ubagine“ vadinama pradžios mokykla.
Šiandien šalis dažnai minima tarp atsiliekančiųjų. Darbo vietų ieškom užsieniuose. Algų, pensijų ir pašalpų dydis gyventojų netenkina. Reikiamo dėmesio trūksta sveikatos apsaugai, švietimui, šeimai, ypač vaikams. Raikant Seime biudžetą vyksta draskymasis už kiekvieną eurą. Triukšmauti mes mokam.
Pabandėm streikuoti. Patiko. Gedimino prospekte, prie Vyriausybės, Seimo vis daugėja marširuojančių ar piketuojančių medikų, gaisrininkų, mokytojų, notarų. Orūs mokytojai lipo pro Švietimo ministerijos langus pernakvoti iki kito ryto. Iš ryto ministrė juos vaišino naktį namuose iškeptu pyragu. Kol mokytojai protestuoja, kai kurių mokyklų auklėtiniai poteriaudavo bažnyčioje. O kur kitur juos dėti ? Jų gebėjimo skaityti pakanka tik poteriams.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos 15-mečiai vaikai pagal skaitymo gebėjimą, kartu su Latvija, Rusija, Baltarusija, Italija ir dar trimis šalimis dalijasi 29-36 vietomis (79 tirtų pasaulio šalių tarpe). Tuo tarpu lenkų ir estų vaikai – pirmame dešimtuke.
Lietuviukai dorai nemoka netgi daugybos lentelės, nesugeba apskaičiuoti procentų.
Savaip dėmesį į save bando atkreipti aktoriai. Pamenate kaip per Žolines, į Šalčininkų rajone, Turgelių miestelyje, esančią bažnyčią, į lenkiškai aukojamas pamaldas įsibrovė trys dvasininkais persirengę vyrai – aktoriai V. Cololo, M. Papinigis ir A. Storpirštis ir ten prikvailiojo. Čia jau ne vien chuliganizmas. Dėl sąmoningo apeigų bažnyčioje sutrikdymo aktoriai ir režisierius buvo nuteisti. Kažin kaip šį siautėjimą įvertino pamaldose dalyvavę tikintieji iš aplinkinių parapijų, svečiai iš Lenkijos?
Dėl nepakankamo finansavimo aukštajam mokslui Vilniaus Universitetas prie Vyriausybės rūmų surengtoje protesto akcijoje dalino aukštojo mokslo baigimo diplomus. Pačios akcijos „cimuso“ nesupratau, bet desperatiško juoko prie Vyriausybės rūmų buvo daug..
Talentingiausių Lietuvos muzikų ir būsimųjų belkanto žvaigždžių protesto galingi balsai skambėjo pro Muzikos ir Teatro akademijos langus ir iš jos balkono. Per patį Adventą jie ne savo balsu (fortisimo) rėkė ( rusai tai pavadintų „аральное исполнение“) atsisukę į Lukiškių aikštę kurioje kadaise stovėjo J. Pilsudskio ir V. Lenino paminklai, kartuvės (1863 – 64 metų sukilėliams) ir cirkas. Kiek čia simbolikos!
Suburzgė net ūkininkų traktoriai. Supirkimo kainos menkos – nebeūkininkausim! Lyg signalas Gedimino miestui: ruoštis pirkti maisto į Lenkiją, Latviją, iš Baltarusijos kontrabandinių cigarečių, varškės, degtinės, vaistų. Gal ko nors „išmes“ kaliningradiečiai.
Gal ką nors sugalvos ir kiti.
Pakvailiokime. Kodėl, pavyzdžiui, nesustreikavus dvasininkams ? Jie gali atsisakyti aptarnauti nuodėmių deklaruoti, išpažinties atlikti ir išrišimo gauti atvykusį savo parapijos nusidėjusįjį?
Pagal „griešninkų“ skaičių juk pirmaujame visoje Europoje. Dvasininkų surenkamos aukos vargu ar padengia jų darbo sąnaudas. Todėl turėtų priklausyti bent kokios kompensacijos.
Suprantama, valdantieji gūžčioja pečiais – na juk nėra pinigų. Mums draugiški ukrainiečiai pasakytų: „ čogo nema, togo nema“. Jei ir turėtų – kaip nors nuslėptų. Rinkimai ant nosies ir kiekvienas euras prieš rinkimus gali praversti nueinančios valdžios pozicijų sustiprinimui. Kiekviena „jerunda“ pravers.
Tautos irzlumą didina artėjanti Seimo rinkimų korida.
Jei tikėti žiniasklaida, situacija valstybėje apgailėtina. Tiesa, chaosas Seime rimsta. Pamažu įsitvirtina požiūris, kad valdžios veikėjams valstybės gerovė, prasideda nuo jų išsikovoto portfelio. O norinčių juos nešioti vien tik Seime net 141 ( vienam milijonui gyventojų tenka 51 Seimo narys). Tuo tarpu milijonui baltarusių pakanka 12 parlamentarų.
Seime prasideda priešrinkiminis bėgiojimas per frakcijas. Tie, kurie jaučia savo politinės karjeros pabaigą stengiasi išsigelbėti ir prisiglausti kur saugiau, šilčiau, laukia kas pasiūlys geriau perbėgti. Dalis pavojų pajutusių parlamentarų sumanė pakeisti įstatymą pagal kurį mažinama kartelė patekti į Seimą. Iki šiol buvę 5 procentai sumažinti iki 3. Prezidentas šį įstatymą vetavo.
Ar įsivaizduojate senųjų metų palydas, Naujųjų sutikimą ir net Šv. Kalėdas be alkoholio ? Aš – ne. Į restoranus švęsti Kūčių jau eina ir ramaus šio vakaro praleidimo namuose šalininkai.
Dauguma dabartinės kartos senjorų paauglystėje esame skaitę V. Šekspyro “Hamleto” monologą “Būti ar nebūti”. Tai daryti mus vertė anuometinės mokymo programos.
Todėl po išpažinties ir išnešus šiukšles, prieš susėdant prie šventinio stalo, susimastykime...
Gerti ar negerti.
Grįsdama savo mokymą bet kuri krikščioniškoji konfesija remiasi Biblija.
Alkoholiniai gėrimai joje paminėti apie 250 kartų. Dažniausiai – vynas. Alus Izraelyje buvo nepopuliarus. Toje epochoje destiliavimo procesai dar nebuvo žinomi, todėl stiprūs alkoholiniai gėrimai neminimi.
Alkoholinių gėrimų vartojimas Biblijoje nesmerkiamas. Maža to, vynas yra tas, kuris “linksmina žmogaus širdį“ (Ps 104,15).
Reformatorius Martinas Luteris vyną Biblijoje laikė džiaugsmo simboliu.
Gyvenimo knyga Biblija į vyną žvelgia nevienareikšmiškai. Apaštalas Paulius perspėja tikinčiuosius: „Nepasigerkite vynu, kuriame slypi pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios“ (Ef 5,18).
Izaijas piktinasi dar rūsčiau: “Šitie svirduliuoja perimti vyno, klupinėja įkaušę nuo svaigaus gėrimo... Šlitinėdami nuo stipraus gėrimo, jie klysta ką regėdami, suklumpa bylą spręsdami. Taip, visur stalai šlykščiai apvemti, švarios vietos nėra. (28, 7-9)”.
Kažin ar Izaijas pasigailėtų mūsų parlamentaro Broniaus Bradausko, kai šis įkaušęs bandė užtraukti Seime Tautinę giesmę kai to daryti nereikėjo?
Paversdamas vandenį vynu Jėzus Kristus Kanos vestuvėms to vyno padarė maždaug apie 600 litrų. Daug tai, ar mažai?
Patarlių knygoje yra rekomendacija vynu prablaškyti depresyvias mintis: “Verčiau duok svaigųjį gėrimą žūstančiam, vyną – žmogui, kuriam gyvenimas apkarto“ (31,6).
Kol vis kartėjančiame gyvenime depresyvios mintys galutinai mūsų dar neužvaldė, laikas pakelti taures. Kas galit - prisilaikykit Seimo draudimų ir Izaijo rekomendacijos ((28, 7-91) neapvemti stalų.
Palinkėkite vieni kitiems ramybės, kantrybės.