Naujausios
Miestiečiai siūlo, valdžia – trypčioja
Kultūrologas, trečios kartos šiaulietis Jonas Nekrašius Saulės mūšio ir Šiaulių miesto vardo paminėjimo 780-osioms metinėms pažymėti pateikė kelias dešimtis pasiūlymų. Jis pasigenda aiškumo ir susikalbėjimo su Savivaldybe – tikėjosi, kad idėjų autoriai tarsis prie vieno stalo dar iki Naujųjų metų. „Savivaldybei reikėtų apsispręsti, kiek miestui reikia. Gal trūksta praktikos, gal vangoka, nes nespėja?“ – svarsto J. Nekrašius. Jis tiki, kad miestas gali progresuoti.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Siūlo grąžinti pavadinimus
J. Nekrašius ant stalo sugrupuoja raštus. Juose – idėjos, pasiūlymai Saulės mūšio ir Šiaulių vardo paminėjimo 780-osioms metinėms. Sumanymų daug – per 40. Pasiūlymai teikti Kultūros ministerijai, Šiaulių merui bei Savivaldybės administracijai.
„Ar pasiūlymai duos postūmį, nežinau. Bet svarbu, kad nesakytų, jog mes nerašome, nematome“, – sako J. Nekrašius. Ir pabrėžia: jei 780 metų Šiaulių vardo paminėjimo sukaktis – labiau regioninis įvykis, Saulės mūšis svarbus visai Lietuvai.
Idėjų J. Nekrašius semiasi iš istorijos. Vasarą kultūrologas planuoja išleisti 700 puslapių knygą „Šiaulių kronika“, jai skyrė aštuonerius metus. Rinkdamas medžiagą atkreipė dėmesį, kad ne visi momentai atskleisti, pateikti visuomenei, neįvertinta jų reikšmė Šiaulių kultūriniam gyvenimui.
Vienas iš J. Nekrašiaus pateikiamų pavyzdžių – dabartinės Prisikėlimo aikštės pavadinimas. Apie tai kultūrologas rašė „Šiaulių krašte“ („Grąžinkime Šiaulių miesto aikštei ankstesnį pavadinimą“, 2015 11 27). 1938 metų gruodžio 1 dienos Šiaulių miesto tarybos posėdžio sprendimu buvusi turgavietė (miesto centre) buvo pavadinta Laisvės aikšte. J. Nekrašius mano, kad šį pavadinimą aikštei reikia grąžinti.
„Nors viskas dokumentuota, mes pokariu užmiršome ir istoriją pradėjome kurti iš naujo, – sako J. Nekrašius. – Reikia gerbti tradicijų tęstinumą.“
Praėjusių metų rugsėjį jis pateikė pirmąjį siūlymą – Saulės mūšiui grąžinti Saulės-Šiaulių mūšio vardą („Šiaulių kraštas“, „Lietuva ir Saulės-Šiaulių mūšis“, 2015 09 25). J. Nekrašius jį grindžia tuo, kad mūšis tarpukariu taip buvo vadinamas po 1936 metais Kaune pasirašyto 700 metų mūšio minėjimo akto.
Pirmiausia siūlymą J. Nekrašius pateikė apsvarstyti visuomenei, paskui laiškus dėl Saulės-Šiaulių mūšio įprasminimo parašė Ministrui Pirmininkui, Kultūros ministerijai, Seimui, Prezidentei. Mano, kad tai šiek tiek paskatino ir Seimo narių iniciatyvą 2016-uosius pavadinti Saulės mūšio metais.
Galima garsinti ir garsėti
J. Nekrašius sako, kad labai svarbu, jog mūšio minėjimas būtų europinės reikšmės – kaip ir pats mūšis: „Siūliau paskelbti tarptautinį ekslibrisų konkursą, skirtą Saulės-Šiaulių mūšiui, Šiaulių 780-mečiui. Darome daug vienadienių, proginių renginių, kurie aktualūs Lietuvai, bet nedarome, kad ir pasaulis žinotų. Kodėl kitos šalys moka progas sureikšminti ir pateikti?“
Šiauliai, sako kultūrologas, turi ekslibriso tradicijas. Nuo 1993 metų čia nuolat vykdavo tarptautiniai ekslibriso konkursai. J. Nekrašiaus manymu, miestas, pateikęs projektą Kultūros ministerijai, galėjo paskelbti konkursą, surengti apžiūrą, parodą, išleisti leidinį. Kol kas šis projektas – „neaiškumo fazėje“.
Šiaulių miesto 780-osioms metinėms skirtas konkursas „100 Šiaulių mįslių“, kurio partneriai – Savivaldybė ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, jau vyksta, bus skelbiamas trečias turas iš septynių. J. Nekrašiaus parengti klausimai skelbiami spaudoje ir internete, nugalėtojai paaiškės vasarą.
Dar viena edukacinė, interaktyvi idėja – parengti centre augančių istorinių ir atminimo medžių maršrutą. J. Nekrašius centrinėje dalyje suskaičiavo 33 istorinius ąžuolus. Dabar pažymėti tėra keli: Spaudos medžiai, prie Kultūros centro – Lietuvos ir JAV draugystės ąžuolas.
Pasak J. Nekrašiaus, pirmasis istorinis ąžuolas, Vilniaus ąžuolas, centrinėje dalyje (dabartinėje Prisikėlimo aikštėje) neišlikęs. Jis buvo pasodintas 1924 metais gegužės 1 dieną. Manoma, kad po žeme tebėra kapsulė, įkasta medį sodinant.
„Žmonės nežino, kur yra Vydūno, Baden-Powellio, Antano Smetonos ar Klaipėdai skirtas ąžuolas. Jei projektas realizuosis, norime medžius sužymėti elektroninėje erdvėje, prie kiekvieno medžio pastatyti lenteles ir padaryti maršrutą „Šiaulių miesto istorija medžiuose“, – sako J. Nekrašius.
Aktualijos ir perspektyvos
J. Nekrašius įsitikinęs, kad idėjų iniciatoriai turėtų sėsti prie bendro stalo, jungti, mobilizuoti jėgas, idėjas grupuoti. Tikėjosi, kad visi bus sukviesti dar prieš Naujuosius metus.
„Stringa, nes nėra susikoncentruota. Idėjų įgyvendinimas priklauso nuo miesto prioritetų ir galimybių. Savivaldybei reikėtų apsispręsti, kiek miestui reikia. Gal trūksta praktikos, gal vangoka, nes nespėja? Yra aktualijos ir yra perspektyvos“, – svarsto J. Nekrašius. Jam norėtųsi aiškumo, susikalbėjimo.
J. Nekrašius mielai sutinka bendradarbiauti, nes kai kurios idėjos labiau tinkamos kitoms institucijoms. Pavyzdžiui, 2016–2018 metais organizuoti kilnojamąją parodą „Saulės-Šiaulių mūšis Šiaulių žemėje“ ir paskaitų ciklą, parengti literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Saulės-Šiaulių mūšis – istorinės Europos kautynės“, vizualinį projektą „Senieji Šiauliai planuose, žemėlapiuose, fotografijose, ikonografijoje“, edukacinį projektą „Lietuva ir Saulės mūšis“.
„Miestas turi rezervų, potencijos, galimybių progresuoti. Tokia mano vizija. Šiauliai po karų visą laiką atsistatydavo. Dabar ateina europinės lėšos, yra ir galimybės, ir tradicijos. Reikia, kad ir intelektualai pateiktų reikalingą informaciją“, – sako J. Nekrašius.
Jo manymu, gerai, jei realizuosis 20–30 projektų, o kiti liks ateičiai. Įgyvendinti projektai suteiktų galimybę miestiečiams ir svečiams mieste jaustis jaukiai. Be to, svarbu, kad atvykstantiems būtų galima parodyti daugiau nei Kryžių kalnas ar katedra.
„Šiauliai nėra chaotiška provincija, reikia baigti save plakti, skleisti pesimistines idėjas, pats laikas atsikratyti provincijos sindromo, būtina dirbti, kurti, siekti šiandien ir visada. Tada miestas suklestės, – mano J. Nekrašius. – Mums reikia intrigos – nuolat, kasmet ką nors rasti, ne tik proginiais metais. Reikia išliekamosios vertės – parodyti, ką Šiauliai turi, ko kiti neturi.“
Vytauto RUŠKIO nuotr.
NUOMONĖ: „Manau, kad Šiauliai gali padaryti proveržį, nes dabar yra labai gera atspirtis. Miestui reikia pasitempti ir parodyti save, kaip tai daro Žagarė, Telšiai, Naisiai“, – sako Jonas Nekrašius.
ESMĖ: Kultūrologas Jonas Nekrašius išskiria pasiūlymų esmę: svarbiausia – projektais pažadinti pasididžiavimą savo miestu.